Pagrindinis tyrimo autorius, Hiustono metodistų tyrimų instituto patologijų ir genominės medicinos docentas Edwardas A. Gravissas ir jo komanda ištyrė demografinius bei klinikinius sunkios ligos formos rizikos faktorius hospitalizuotų 18-29 metų amžiaus COVID-19 pacientų atvejais, užfiksuotais septyniose Hiustono metodistų ligoninėse. Duomenys analizei buvo paimti nuo 2020 metų kovo 1 d. iki gruodžio 7 d. Mokslininkai taip pat pažvelgė į pakartotinės hospitalizacijos rodiklius ir juos lydinčias sunkių ligų diagnozes per 30 dienų po šių pacientų pirminio išrašymo iš ligoninės.
Iš viso buvo tiriami 1853 jauni pacientai. Demografine prasme imtį sudarė 20 proc. baltieji, 32 proc. juodaodžiai ir 43 proc. ispanų ar lotynų kilmės žmonių. Moterys sudarė 62 proc. pacientų, 12 proc. jų buvo nėščios.
Nors šie pacientai buvo palyginus sveiki, 68 proc. jų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Dažniausios gretutinės ligos tarp pacientų buvo astma, psichinės sveikatos sutrikimai, hipertenzija ir diabetas. Nors visi tirti pacientai turėjo teigiamus PGR koronaviruso testus ir tam tikru momentu buvo potencialiai užkrečiami, tik 43 proc. jų pranešė apie COVID-19 simptomus.
Duomenys rodo, kad vyresnis amžius, astma, stazinis širdies nepakankamumas, smegenų kraujagyslių ligos ir diabetas prognozavo sunkias ligas per 30 dienų nuo pirminės hospitalizacijos. Nutukimas, astma ir ankstesni miokardo infarkto atvejai taip pat dažnai nulemdavo, kad po 30 dienų pacientas vėl atsidurdavo ligoninėje.
Santykinai nedaugeliui jaunų pacientų pradinio diagnostinio susitikimo metu buvo paskirtos kvėpavimo takų intervencijos – tokios kaip plaučių ventiliavimas ir pan. 11 proc. prireikė papildomo deguonies ir 3 proc. pateko į intensyvios priežiūros skyrius. Nors 96 proc. pacientų po pirminės hospitalizacijos buvo išleisti namo, apie 15 proc. jų per 30 artimiausių dienų buvo priversti grįžti į ligoninę. Iš į stacionarą paguldytųjų keturi pacientai (1 proc.) mirė pirminės hospitalizacijos metu, o dar keturi mirė perkelti į kitą įstaigą.
Per 30 dienų nuo pirmosios hospitalizacijos 17 proc. pacientų buvo diagnozuota pneumonija, o 8proc. – bent viena papildoma kritinė diagnozė, tokia kaip sepsis, miokardo infarktas, smegenų kraujotakos sutrikimas, širdies sustojimas, plaučių embolija, trombozė, ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS) ir panašūs, priskiriami sunkioms COVID-19 komplikacijoms.
Tyrimo Autoriai teigia, kad tyrimas rodo didelę jauno amžiaus suaugusiųjų – ypač atskirtų bendruomenių ir gretutinių ligų turinčių asmenų – sunkios ligos ir pakartotinės hospitalizacijos riziką. Jie pabrėžia, kad jaunesnius žmones reikia daugiau informuoti apie COVID-19, o taip pat toliau tirti sunkių ligų rizikos veiksnius, pakartotines hospitalizacijas ir ilgalaikes COVID-19 pasekmes.
Šio recenzuoto tyrimo išvados skelbiamos straipsnyje „COVID-19 sunkumo rizikos veiksniai 18-29 metų pacientams“, publikuotame moksliniame žurnale „PLoS One“.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
