Specialios paskirties „bepilotis“ šautuvas (SPUR) montuojamas ant pasirinkto roboto šuns nugaros – šiuo atveju ant „Ghost Robotics“ keturkojo „Vision-60“. Ginklas sveria 7,7 kg ir turi „Teledyne FLIR Boson“ šiluminę kamerą su 30-ies kartų optiniu priartinimu, galinčią atpažinti taikinius tiek dieninėmis, tiek naktinėmis sąlygomis.
Jis šaudo 6,5 mm „Creedmoor“ arba 7,62 x 51 mm NATO standarto šoviniais, 10 šovinių dėtuvėse. SPUR korpusas padengtas keramine danga, skirta tam, kad naktinio matymo sistemoms būtų sunkiau jį pastebėti.
Palyginus nedidelė „Creedmoor“ šovinių atatranka neturėtų kelti didelių problemų šiems šunims-robotams – atsižvelgiant į tai, kad ankstyvuosius savo gyvenimo metus laboratorijoje jie praleido stumdomi šluotomis ir ledo ritulio lazdomis.
Kol kas nėra jokių požymių, kad ši sistema bus autonominė – nors technologija neabejotinai egzistuoja ir būtų nenuostabu, jei toks įrenginys kada nors pradėtų tarnauti kariuomenėje bent jau kaip pusiau autonominė žudymo mašina.
Isaaco Asimovo trys robotikos dėsniai šiuo metu lieka fantastikos pasaulio dalimi. Kvinslando universiteto Teisės mokyklos duomenimis, autonominių ginklų sistemų šiuo metu nedraudžia jokie tarptautiniai įstatymai, jeigu tik jos gali atskirti kovotojus nuo civilių, imtis visų numatomų priemonių, kad išvengtų žalos civiliams ir imtis atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog puola teisėtus taikinius, sumažintų šalutinę žalą ir, jei įmanoma, iš anksto įspėtų civilius.
Kol kas neaišku, ar sistema jau turi pirkėjų, ar ji pristatoma tik kaip koncepcija.
Parengta pagal „New Atlas“.
