Maždaug 15-ai proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie buvo stebimi per pirmąją pandemijos bangą Londone, taip ir atsitiko.
Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali atverti kelią naujos kartos vakcinoms, kurios būtų nukreiptos į T ląstelių atsaką ir galėtų sukurti daug ilgiau besitęsiantį imunitetą.
Londono universitetinio koledžo imunologas ir pagrindinis straipsnio autorius Leo Swadlingas sakė: „Visi esame matę žmonių, kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju, tačiau neužsikrėtė. Mes nežinojome, ar šie asmenys iš tiesų sugebėjo visiškai išvengti viruso, ar jų organizmas pats natūraliai pašalino virusą anksčiau nei jis buvo aptiktas įprastais tyrimais“.
Naujausiame tyrime intensyviai stebėta, ar pirmosios pandemijos bangos metu sveikatos priežiūros darbuotojams nepasireiškė infekcijos požymiai ir su tuo susijusios imuninės reakcijos. Nepaisant didelės rizikos užsikrėsti, 58 dalyviams nė karto nebuvo nustatytas COVID-19. Tačiau iš šių žmonių paimti kraujo mėginiai parodė, kad jų organizmuose buvo daugiau T ląstelių, reaguojančių į COVID-19, palyginus su mėginiais, paimtais prieš prasidedant pandemijai, ir palyginus su žmonėmis, kurie apskritai neturėjo sąlyčio su virusu. Jų kraujyje taip pat padaugėjo kito virusinės infekcijos žymens.
Šis darbas rodo, kad dalis žmonių jau turėjo T-ląstelių, kurias įgavo po ankstesnių užsikrėtimų kitais sezoniniais koronavirusais, sukeliančiais peršalimo ligas, ir tai apsaugojo juos nuo COVID-19.
Šios imuninės ląstelės „aptiko“ baltymus replikacijos mechanizme – vienoje COVID-19 srityje, kurią turi ir kiti sezoniniai koronavirusai. Kai kurių žmonių organizmų reakcija buvo greita ir stipri, tad infekcija galėjo būti pašalinta dar ankstyvoje stadijoje. „Šios jau egzistuojančios T ląstelės yra pasirengusios atpažinti SARS-CoV-2“, – teigė L.Swadlingas.
Tyrimas papildo žinomą galimų užsikrėtimo COVID-19 baigčių spektrą: nuo visiško infekcijos išvengimo iki sunkios ligos.
Alexanderis Edwardsas, Readingo universiteto biomedicinos technologijų docentas, sakė: „Šis tyrimas atskleidė [naują] tarpinį rezultatą – viruso poveikis yra pakankamas, kad suaktyvintų dalį imuninės sistemos, bet nepakankamas, kad pasireikštų simptomai, būtų aptiktas didelis viruso kiekis ar susidarytų antikūnų atsakas“.
Šis atradimas ypač svarbus, nes imuninio atsako T ląstelių dalis, palyginti su antikūnais, paprastai suteikia ilgiau trunkantį imunitetą, kuris įprastai trunka metus, o ne mėnesius. Beveik visos esamos COVID-19 vakcinos yra skirtos antikūnams sutelkti prieš baltymą, kuris padeda SARS-CoV-2 patekti į ląsteles. Šie neutralizuojantys antikūnai puikiai apsaugo nuo sunkios ligos. Tačiau laikui bėgant imunitetas silpnėja, o galimas vakcinų, kurių sudėtyje yra smailių, trūkumas yra tas, kad ši viruso sritis gali mutuoti.
O štai T ląstelių atsakas ne taip greitai išnyksta, vidinė replikacijos sistema, į kurią jis nukreiptas, yra išlikusi tarp koronavirusų – todėl vakcina, nukreipta į šią sritį, tikriausiai apsaugotų nuo naujų viruso atmainų ir galbūt net nuo visiškai naujų patogenų.
„Šio tyrimo įžvalgos gali būti labai svarbios kuriant kitokio tipo vakciną“, – sakė Kardifo universiteto Medicinos mokyklos infekcinių ligų tyrėjas Andrew Freedmanas. – Vakcina, kuri formuotų T ląstelių imunitetą prieš skirtingus viruso baltyminius taikinius, būdingus daugeliui skirtingų koronavirusų, papildytų mūsų smailiąsias vakcinas, sukeliančias neutralizuojančius antikūnus. Kadangi tai yra viruso sudedamosios dalys, antikūnai yra mažiau veiksmingi – vietoj jų įsijungia T ląstelės“.
Parengta pagal „The Guardian“.
