Kaip galime būti tokie tikri? Nes tokia mėsa bus visur. Įskaitant dešras, pusfabrikačius ir kitus gaminius. Praeitą liepą „Future Meat Technologies“ ir „Nestlé“ pasirašė susitarimą, pagal kurį laboratorijoje užauginta mėsa bus įterpiama į „Nestlé“ gaminius. Vienintelė priežastis, kodėl laboratorijoje užauginta mėsa dar nepasiekė mėsos gaminių – kaina. Bet ji krenta.
„Future Meat“ ką tik pranešė užauginusi labai pigios vištienos. 17 JAV dolerių už kilogramą vištienos krūtinėlės neatrodo mažai, bet vos prieš pusmetį laboratorijoje užaugintos krūtinėlės kaina buvo dvigubai didesnė. Viena 110 gramų krūtinėlė dabar vertinama JAV 1,7 dolerio (1,51 euro).
Ir taip, žinoma, kad ši kaina vis dar gerokai viršija natūralios vištienos kainą. Tačiau skirtumas nebėra astronominis. „Future Meat“ ką tik pritraukė 347 milijonus dolerių investicijų, o pirmieji laboratorijoje užaugintos mėsos produktai jau prieinami Izraelyje.
Įdomu tai, kad „Future Meat“ kalba ne tik apie poveikį aplinkai, bet ir apie gamybos greitį. Pramoninis žemės ūkis sulaukia daug kritikos dėl aplinkai žalingų emisijų – štai dėl to ir vystomos laboratorinės mėsos auginimo technologijos. Tačiau „Future Meat“ teigia, kad per dieną gali pagaminti 500 kg mėsos, o pats gamybos ciklas yra 20 kartų spartesnis nei natūralios žemdirbystės atveju.
Laboratorijose užauginama mėsa yra sparčiai auganti pramonės šaka. Vos tik nukris kainos, žaidimas bus baigtas – jūsų dešroje atsiras laboratorijoje užauginta mėsa. Gera naujiena ta, kad ji mažai kuo skiriasi nuo natūralios. Chemiškai tai – tos pačios medžiagos. Kamieninės ląstelės užauginamos į riebalų ir raumenų audinius. Skiriasi tekstūra – nes tiems audiniams netenka susitraukinėti. Bet mūsų skrandžiui tai tikriausiai nerūpės.
