Tyrimas, kuriame dalyvavo 255 kūdikiai, gimę Niujorko Presbiterijonų Morgan Stanley vaikų ligoninėje ir Alleno ligoninėje 2020 m. kovo-gruodžio mėnesiais, paskelbtas žurnale „JAMA Pediatrics“.
„Kūdikiams, gimusiems motinoms, kurios nėštumo metu sirgo virusinėmis infekcijomis, būdinga didesnė neurologinio vystymosi sutrikimų rizika – todėl manėme, kad nustatysime tam tikrus kūdikių, kurių motinos nėštumo metu sirgo COVID-19, neurologinio vystymosi pokyčius“, – sako Kolumbijos universiteto Vagelos gydytojų ir chirurgų koledžo pediatrijos ir psichiatrijos docentė, medicinos mokslų daktarė Dani Dumitriu, kuri yra ir pagrindine tyrimo autore.
„Buvome nustebę, kad neradome absoliučiai jokio signalo, kuris rodytų, kad COVID-19 poveikis gimdoje būtų susijęs su neurologinio vystymosi sutrikimais. Atvirkščiai, buvimas pandemiją patyrusios motinos įsčiose buvo susijęs su šiek tiek prastesniais rezultatais tokiose srityse kaip motoriniai ir socialiniai įgūdžiai – tačiau ne kitose, kaip pavyzdžiui bendravimo ar problemų sprendimo įgūdžių. Rezultatai leidžia manyti, kad tam įtakos galėjo turėti didžiulis stresas, kurį nėščios motinos patyrė šiais beprecedenčiais laikais“, – teigia mokslininkė.
„Tai nebuvo dideli skirtumai, t.y. mes nepastebėjome didesnio faktinio raidos atsilikimo kelių šimtų kūdikių imtyje, tik nedidelius vidutinių balų pokyčius tarp grupių, – sako ji. – Tačiau į šiuos nedidelius pokyčius reikia atkreipti dėmesį, nes populiacijos lygmeniu jie gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai. Tai žinome iš kitų pandemijų ir stichinių nelaimių“.
Kūdikių raida prasideda anksti
Kai 2020 m. pradžioje Niujorką užklupo pirmoji COVID-19 banga, D.Dumitriu vadovavo Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro ir Niujorko Presbiterijonų pediatrų tyrėjų grupei, kuri organizavo tyrim1 apie viruso poveikį kūdikiams pagal COVID-19 motinos ir kūdikio rezultatų (COMBO) iniciatyvą.
Vieno ankstyvojo tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad motinos neperduoda COVID-19 viruso savo vaisiui. Tačiau yra žinoma, kad nėštumo metu virusinės ligos padidina vaikų neurologinio vystymosi atsilikimo riziką – nes suaktyvėja motinos imuninė sistema, o tai savo ruožtu turi įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi.
„Kūdikio raidos trajektorija prasideda dar iki gimimo, – sako D.Dumitriu, dirbanti pediatre Niujorko Presbiterionų Morgan Stanley vaikų ligoninės Gerai besijaučiančių kūdikių skyriuje. – Atsižvelgiant į tai, kad galimai milijonai kūdikių galėjo būti netiesiogiai paveikti COVID-19 dar esant gimdoje, o dar daugiau motinų tiesiog išgyveno pandemijos sukeltą stresą, labai svarbu suprasti pandemijos neurologinį poveikį ateities kartoms“.
Šiame tyrime mokslininkai analizavo klausimyno, kurį pediatrai pateikia tėvams, atsakymus – kad įvertintų kūdikių raidos aspektus, tokius kaip bendravimą, smulkiąją ir stambiąją motoriką, problemų sprendimą ir socialinius įgūdžius.
Beveik pusė tyrime dalyvavusių motinų tam tikru nėštumo laikotarpiu sirgo COVID-19, nors dauguma susirgimų buvo lengvi arba besimptomiai.
Nebuvo nustatyta jokių skirtumų tarp kūdikių, kurie susidūrė su COVID-19 būdami gimdoje ir pandemijos metu gimusių kūdikių, kurių motinos nėštumo metu neužsikrėtė naujuoju koronavirusu, rezultatų. Tačiau pandemijos metu gimusių kūdikių, nepriklausomai nuo to, ar jų motinos nėštumo metu buvo užsikrėtusios COVID-19, ar ne, bendrųjų motorikos, smulkiosios motorikos ir socialinių įgūdžių vidurkis buvo žemesnis nei 62 prieš pandemiją tose pačiose ligoninėse gimusių kūdikių.
„Norime, kad tėvai žinotų, jog mūsų nedidelio tyrimo rezultatai nebūtinai reiškia, kad ši karta vėliau gyvenime bus atsilikusi, – sako D.Dumitriu. – Tai vis dar labai ankstyvas raidos etapas, kuriame yra daug galimybių įsikišti ir nukreipti šiuos kūdikius tinkama raidos trajektorija“.
Ar su COVID-19 susijęs stresas gali turėti įtakos smegenų vystymuisi?
Nors tyrimo metu nebuvo vertinamas motinų stresas nėštumo metu, D.Dumitriu teigia, kad gali būti, jog pandemijos sukeltas stresas, kurį motinos patyrė nėštumo metu, paaiškina pandemijos metu gimusių kūdikių motorinių ir socialinių įgūdžių sumažėjimą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad motinos stresas ankstyviausiais nėštumo etapais turi didesnį poveikį kūdikių socialinėms ir emocinėms funkcijoms, nei stresas vėlesniais nėštumo etapais. Panaši tendencija nustatyta ir naujajame tyrime: kūdikių, kurių motinos pandemijos įkarštyje buvo pirmajame nėštumo trimestre, neurologinės raidos rodikliai buvo žemiausi.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
