Pasak naujo tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 45 000 pacientų, dauguma nepageidaujamų reakcijų, kurias žmonės patyrė pasiskiepiję COVID-19 vakcina, galėjo atsirasti dėl vadinamojo nocebo efekto.
Nocebo efektas yra tarsi „blogasis placebo efekto dvynys“, pasireiškiantis tada, kai pacientas patiria neigiamą šalutinį gydymo poveikį, nes to tikisi.
Bostono Beth Israel Deaconess medicinos centro (BIDMC, JAV) tyrėjų komanda, atlikusi 12 atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizę nustatė, kad iki 64 proc. nepageidaujamų poveikių atvejų gali būti susiję su tokio pobūdžio nerimu.
„Nepageidaujami reiškiniai po gydymo placebu yra dažni atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose, – sako placebo tyrėja Julia W.Haas iš BIDMC. – Sistemingų įrodymų apie šias nocebo reakcijas vakcinų tyrimuose rinkimas yra svarbus COVID-19 vakcinacijai visame pasaulyje, ypač dėl to, kad nerimas dėl šalutinio poveikio, kaip teigiama, yra viena iš priežasčių, dėl kurių abejojama dėl vakcinavimosi“.
Komanda ištyrė 12 klinikinių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 45 380 pacientų. Iš jų 22 802-iems buvo suleista tikra vakcina. Likusiems 22 578-iems pacientams buvo duotas placebas, t.y. nekenksminga medžiaga, neturinti jokios gydomosios vertės – pavyzdžiui, fiziologinis tirpalas. Nė vienas pacientas nežinojo, ar jam buvo duota tikra vakcina, ar placebas.
Po pirmosios injekcijos 46,3 proc. tikrąją vakciną gavusių pacientų pranešė apie sisteminius nepageidaujamus reiškinius, kurie pasireiškė visame kūne – dažniausiai apie galvos skausmą ir nuovargį. Didesnė dalis pacientų, 66,7 proc., pranešė apie vietinius nepageidaujamus reiškinius – pavyzdžiui, skausmingumą ar patinimą injekcijos vietoje.
Tačiau placebo pacientai taip pat patyrė nepageidaujamų reiškinių: 35,2 proc. pacientų pranešė apie sisteminį poveikį ir 16,2 proc. apie vietinį poveikį.
Komandos atliktos analizės duomenimis, lyginant abiejų grupių santykį, nocebo efektas lėmė iki 76 proc. sisteminių nepageidaujamų reiškinių ir 24 proc. vietinių nepageidaujamų reiškinių po pirmosios vakcinos dozės.
Tačiau po antrosios dozės šis skaičius sumažėjo. Apie nepageidaujamus reiškinius pranešė mažiau placebą gavusių pacientų; 31,8 proc. pranešė apie sisteminį poveikį ir 11,8 proc. – apie vietinį. Tikrosios vakcinos gavėjams nepageidaujamų reiškinių padaugėjo: 61,4 proc. pacientų pranešė apie sisteminį poveikį ir 72,8 proc. – apie vietinį poveikį.
Tai reiškia, kad iki 52 proc. nepageidaujamų reakcijų po antrosios dozės pasireiškė būtent dėl nocebo efekto.
Apibendrinant, tai reiškia, kad 64 proc. visų nepageidaujamų reakcijų galėjo atsirasti dėl nocebo efekto – o tai leidžia manyti, kad galėtume ką nors su tuo padaryti, teigia tyrėjai.
„Tokie nespecifiniai simptomai kaip galvos skausmas ir nuovargis, kurie, kaip mes įrodėme, yra ypač jautrūs nocebo poveikiui, daugelyje informacinių lapelių įvardijami kaip dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos po COVID-19 vakcinacijos, – sako placebo tyrėjas Tedas J.Kaptchukas iš BIDMC ir Harvardo medicinos mokyklos. – Esama įrodymų, kad tokia informacija gali paskatinti žmones neteisingai priskirti įprastus kasdienius pojūčius vakcinos sukeltiems pojūčiams arba sukelti nerimą ir susirūpinimą, dėl kurių žmonės tampa itin atidžiais pojūčiams, susijusiems su nepageidaujamais reiškiniais.“
Ankstesniuose tyrimuose komanda siekė parodyti, kad atviras bendravimas su pacientais gali pagerinti rezultatus – ypač apie placebą, kuris kartais skiriami kaip gydymas.
Taip yra todėl, nes placebo poveikis iš tikrųjų egzistuoja, net jei pacientas žino, kad vartoja placebą. Tačiau pastaruoju atveju gali pasireikšti mažiau nepageidaujamų reakcijų.
COVID-19 skiepų atveju pacientų informavimas apie nocebo efektą taip pat galėtų padėti sumažinti nepageidaujamų reakcijų skaičių.
„Medicina grindžiama pasitikėjimu, – sako J.Kaptchukas. – Mūsų išvados leidžia daryti prielaidą, kad visuomenės informavimas apie galimas nocebo reakcijas galėtų padėti sumažinti nerimą dėl COVID-19 vakcinacijos – o tai galėtų sumažinti nenorą skiepytis.“
Komandos atliktas tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
Parengta pagal „Live Science“.
