Siekiant paneigti mitus, Inga kviečia apsilankyti įmonėje ir įsitikinti, kad robotai yra skirti palengvinti žmonių gyvenimą. Jie neatima iš žmonių darbo, o padeda jiems dirbti. Ilgą ir įdomią profesinės karjeros patirtį sukaupusi rinkodaros specialistė į robotų industrijos sritį įžengė visai netikėtai.
„Vieną kartą gavau laišką su dideliu oranžiniu logotipu, kuris patraukė akį. Darbo aprašymas atrodė tarsi man parašytas. Neturėjau nei plano, nei tikslo keisti darbą, bet draugui įkalbėjus visgi pasiūliau savo kandidatūrą. Po dienos mane pakvietė į darbo pokalbį, taip viskas ir prasidėjo. Kandidatavimas į šią poziciją buvo ilgas ir užtęstas, turėjau keturis darbo pokalbius per tris mėnesius, kol galiausiai mane atrinko. Vos pradėjus dirbti įsimylėjau robotus ir visą pramonę, nesupratau kaip iki šiol galėjau daryti kažką kitą“.
Užaugusi menininkų šeimoje, Inga ir pati troško savo ateitį sieti su menu, tačiau jai gerai sekėsi ir tikslieji mokslai. Tėvų pastūmėta įstojo į KTU universitetą ir pradėjo studijuoti ekonomiką. Ši sritis jai puikiai sekėsi, tačiau jos širdis buvo kitur. Anot pašnekovės, studijuodama ekonomiką ją susižavėjo rinkodara, kur persipina skaičiai, duomenys ir menas. „Rinkodara yra pusiau mokslas, pusiau intuicija, pusiau kūryba. Rinkodara tapo mano pašaukimu, netikėtai atrasta meile, tai mokslas, kuriame galėjau išreikšti ir savo kūrybą“, – teigia pašnekovė.
I.Akulauskaitė vis prisimena KTU gimnazijos direktoriaus B. Burgio pasakytus žodžius: „Imkit daugiau nei jums duoda“. Šiais žodžiais ji vadovaujasi visą gyvenimą. Vienas iš jos pasiektų gyvenimo tikslų buvo iki 25-rių metų turėti du bakalauro diplomus ir darbo patirties. Tad studijuodama KTU dalyvavo visose studentams siūlomose programose. Pašnekovė buvo išvykusi su „Work and Travel USA“, o aplikavusi į „Erasmus+“ programą išvyko studijuoti į Italiją Paduvos universitetą.
Paduvos universitete Inga sėkmingai išlaikė egzaminus italų kalba bei gavo pasiūlymą likti studijuoti strateginio valdymo programoje. Studijų metu gautas pasiūlymas dirbti Italijoje lėmė ir jos karjeros kelią. Prieš įsidarbinant robotų industrijos srityje ji dirbo rinkodaros ir pardavimų srityje. „Turėjau daug darbų, bet nei vieno nesigailiu, visus myliu, visa ta kelionė mane atvedė ten kur aš esu dabar“. Dabar I. Akulauskaitė dirba tarptautinėje įmonėje, rinkodaros vadove Italijos rinkai.
Paklausta apie robotus, ji gali kalbėti valandų valandas. „Jeigu turėtume penkias dienas, tai penkias dienas ir kalbėčiau“, – šypsosi pašnekovė.
Ekskursijos metu buvo galima susipažinti su įvairios paskirties robotais. Jie dirba ten, kur nereikia rankų darbo. Robotų darbas ypatingai svarbus automobilių gamyboje, aeronautikoje, maisto pramonėje, stiklo gamyboje, liejyklose. Robotai gamina akinių kojeles, testuoja automobilių sėdynes, surenka telefonus, padeda iškalti marmurą ir net gamina picas. Pavyzdžiui, visiems gerai pažįstamų, šokoladinių kiaušinių gamyba ir pakavimu užsiima 18-lika „Kuka“ robotukų, ir kiekvienas iš jų turi savo darbą: vienas paima dėžutę, kitas sulanksto popieriuką, trečias perskanuoja, ketvirtas pasveria ir t.t.
Bendrovės gaminami robotai plačiai naudojami ir medicinos srityje: magnetinis rezonansas, vėžio gydymas, kaulų ar plaukų persodinimo operacijos jau nebevyksta be robotų pagalbos. Jų pagrindu yra pagaminti ir garsiausi pasaulio atrakcionų parkai. Robotai naudojami ir kine bei spektakliuose, kaip scenos dalyviai ar atrakcijos kūrėjai.
Roboto gyvavimo trukmė vidutiniškai 12 metų, o kaina prasideda nuo 15 tūkstančių eurų ir gali viršyti 200 tūkstančių. Prie robotų kūrimo dirba didelė komanda, įvairiausių specialistų. Paprastesni standartiniai robotai yra sukuriami per 2-3 metus. Sudėtingesni robotai, kurie gali dirbti kartu su žmogumi, yra kuriami daug ilgiau. Įdomu tai, kad vieną tą patį robotą galima išmokyti skirtingų amatų.
2010-siais metais visame pasaulyje buvo parduoda 121 tūkst. robotų, o 2020-siais metais 384 tūkstančiai. Ateinančius penkerius metus planuojamas 6-8 procentų robotų pardavimų augimas. Pasak I.Akulauskaitės, robotų paklausos augimą lemia tai, kad žmonės visko nori greitai ir dabar, vartotojai tapo labai išrankūs, poreikių kaita skatina augančią gamybą, todėl robotų įsiliejimas į darbo rinką leidžia optimizuoti procesus ir padeda žmonėms efektyviau dirbti.
„Visi darbai, kurių žmonės nebenori dirbti yra perduodami robotams. Mes bijom, kad ateis robotai ir atims iš mūsų darbą, bet iš tikrųjų yra priešingai, kuo daugiau yra automatizacijos, kuo daugiau pramoniniai principai yra įvaldyti, tuo geresnį gyvenimą gyvena žmonės, tuo geresnius darbus dirba. O įdarbinimo lygis kyla, nedarbingumas mažėja. Atsiranda tokios specialybės apie kokias prieš dešimt metų net nesusimąstėme“, – teigia rinkodaros vadovė.
Jau dabar labai trūksta robotų programuotojų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Programuotojai darbo pasiūlymų susilaukia dar studijų metu. Trūksta ir specialistų, kurie įvertintų pramonės automatizacijos procesų galimybes, įmonėse valdytų skaitmenizacijos procesus. Inga džiaugiasi, kad Lietuvoje pradėti ruošti verslo skaitmenizavimo specialistai, kurie išmanys projektų ir pokyčių valdymą, procesų robotizavimą įmonės veikloje, gebės dirbti tarpdisciplininėse komandose kartu su IT specialistais.
I.Akulauskaitės darbas tarptautinėje įmonėje prieš prasidedant globaliai pandemijai, buvo labai įvairus, pilnas kelionių ir naujų pažinčių. Jai reikėdavo bendrauti su labai įvairiais žmonėmis, nuo moksleivių ir studentų iki pramonės įmonių vadovų ar valdžios institucijų atstovų, vykdant švietėjišką veiklą ir pasakojant apie robotizacijos galimybes.
Tačiau, pandemijos metu viskam aprimus, Inga pradėjo ieškoti naujų iššūkių. Vienas iš jų grįžimas į mylimą universitetą. „Grįžti į KTU buvo vienas iš teisingų pandemijos pastūmėjimų, toks malonus gyvenimo ciklas, atradau daug naujų ryšių su Lietuva, atgijo daug senų pažinčių, viena iš jų su KTU dėstytoju K. Duoba, kuris ir pasiūlė čia dėstyti“.
Baigiantis ekskursijai po įmonės robotų ekspozicijos salę, Inga grįžta prie žodžių: „Imkit daugiau negu jums duoda, aš jaučiu, kad atėjo laikas, kai aš galiu duoti atgal. Nes, tiek KTU gimnazija, tiek universitetas, man tikrai labai daug davė, o atsiradus ryšiui su Alma Mater, jaučiuosi labai laiminga. Tai buvo mano pagrindas, mano kelionės pradžia, tad dabar noriu pasidalinti, galbūt kažką įkvėpti ar paskatinti“, – teigia Inga Akulauskaitė.
