Jame be kitų su alkoholiniais gėrimais susijusių išvadų teigiama ir tai, kad raudonojo vyno vartojimas galimai mažina COVID-19 užsikrėtimo riziką.
Tačiau nepulkite švęsti – svarbu žinoti, kad yra keletas priežasčių, dėl kurių šiomis naujosiomis išvadomis nereikėtų aklai pasitikėti.
Šis straipsnis – puikus pavyzdys, kodėl daugelis su mityba ir sveikata susijusių tyrimų yra nepatikimi ir juos interpretuoti vertėtų atsargiai.
Būtent šių tyrimų atlikimo ribotumas ir yra ta priežastis, dėl kurios dažnai teigiama, kad vienoks maistas mums naudingas, o jau atlikus kitą tyrimą pasirodo, kad gautas išvadas galima paneigti.
Toks tyrimų išvadų nesuderinamumas dažnai kelia nusivylimą mitybos mokslo srityje. Tad panagrinėkime kai kurias priežastis, kodėl šie tyrimai gali būti klaidinantys.
Kokios buvo kai kurios tyrimų išvados?
Šiame tyrime buvo pateikta keletas išvadų. Žiniasklaidą tikriausiai labiausiai sužavėjusi buvo ta, kad išgeriant vieną-keturias taures raudonojo vyno per savaitę, rizika susirgti COVID-19 galimai sumažėja maždaug 10 proc.
Išgeriant penkias ar daugiau taurių raudonojo vyno per savaitę rizika galimai sumažėja 17 proc.
Nors baltojo vyno ir šampano gėrimas, kaip buvo teigiama, taip pat teikia apsaugą, poveikis buvo ne toks ryškus, kaip raudonojo vyno atžvilgiu
Tuo tarpu alaus gėrimas sietas su 7-28 proc. didesne rizika susirgti COVID-19.
Aiškius kai kurių kitų išvadų dėsningumus nustatyti buvo sudėtinga. Pavyzdžiui, nors stipriųjų gėrimų vartojimas sietas su padidėjusia rizika užsikrėsti COVID-19, buvo teigiama, kad spirituoto vyno gėrimas mažomis dozėmis gali suteikti apsaugą.
Taip pat, nors dažnesnis alkoholio vartojimas tyrime siejamas su mažesne rizika užsikrėsti COVID-19, tačiau didesnis alkoholio vartojimas, nei nurodyta Jungtinės Karalystės alkoholio vartojimo rekomendacijose, buvo siejamas su padidėjusia rizika užsikrėsti COVID-19.
Pasigilinkime į išvadas, gautas tyrime apie raudonąjį vyną – ir išsiaiškinkime priežastis, dėl kurių tokio pobūdžio tyrimų rezultatus reikėtų vertinti skeptiškai.
Koreliacija nelygi priežastiniam ryšiui
Pirmoji ir akivaizdžiausia priežastis, dėl kurios reikėtų atsargiai interpretuoti šį tyrimą, skamba taip: koreliacija nelygi priežastiniam ryšiui.
Šią frazę turbūt girdite dažnai – taip yra todėl, kad labai svarbu atskirti, ar du kintamieji yra tiesiog susiję vienas su kitu, ar vienas kitą nulemia.
Ši analizė atlikta remiantis duomenimis, surinktais atliekant didelio masto tęstinį tyrimą, t.y., tyrimą, kurio metu dalyviai atrenkami ir tam tikrą laiką stebimi, siekiant surinkti informaciją apie jų elgseną ir sveikatą.
Nors šiame tyrime Jungtinės Karalystės Biobanko kohortoje dalyvavo įspūdingas skaičius dalyvių, analizėje tiesiog buvo ieškoma sąsajų tarp alkoholio vartojimo įpročių ir COVID-19 diagnozės.
Kadangi tai buvo stebimojo pobūdžio tyrimas, kurio metu buvo renkami ir analizuojami įprastinį gyvenimą gyvenančių žmonių duomenys, galima tvirtai teigti tik tiek, kad raudonojo vyno gėrimas buvo susijęs su mažesne COVID-19 diagnozavimo tikimybe.
Visgi negalima teigti, kad raudonojo vyno gėrimas iš tikrųjų buvo toji priežastis, dėl kurios rizika susirgti COVID-19 šioje grupėje buvo mažesnė.
Visiškai įmanoma, kad šis ryšys atspindi kitus raudonojo vyno mėgėjų ir asmenų, kurie susirgo COVID-19, skirtumus. Šis reiškinys vadinamas „supainiojimu“ (angl. confounding), o stebėjimo tyrimuose supainiojimo poveikį visiškai pašalinti ir išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta, yra labai sudėtinga.
Nors tyrėjai, atsižvelgdami į kai kuriuos akivaizdžius šį tyrimą klaidinusius veiksnius, bandė statistiškai pakoreguoti rezultatus – pavyzdžiui, amžių, lytį ir išsilavinimo lygį – toks koregavimas nėra tobulas.
Taip pat nėra jokios garantijos, kad tyrime nebuvo kitų suklaidinimo šaltinių, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
Duomenys apie alkoholio vartojimą yra nepatikimi
Šiame tyrime surinkti duomenys, susiję su alkoholio vartojimo įpročiais, turi du pagrindinius trūkumus.
Pirmasis – informacijos apie tai, ką žmonės valgo ir geria, rinkimas yra nepatikimas.
Dar didesnė problema yra ta, kad neteisingų duomenų pateikimo mastas tarp žmonių labai skiriasi, todėl juos labai sunku ištaisyti.
Antrasis svarbus tyrimo apribojimas – tyrėjai duomenis apie alkoholio vartojimo įpročius surinko šio tęstinio tyrimo pradžioje ir, norėdami užbaigti analizę, ekstrapoliavo daugelį metų į priekį. Tai reiškia, kad tyrėjai išnagrinėjo alkoholio vartojimo įpročius tyrimo pradžioje ir darė prielaidą, kad per visą tyrimo laikotarpį dalyvių alkoholio vartojimo įpročiai nepakito.
Akivaizdu, kad asmens gėrimo įpročiai per daugelį metų gali labai pasikeisti, todėl ir šioje vietoje taip pat galima aptikti daug potencialių klaidų.
Visuomenės sveikatos reikšmė yra abejotina
Dar viena priežastis, dėl kurios į šiuos rezultatus reikėtų reaguoti santūriau, yra ta, kad net jei darytume prielaidą, jog raudonasis vynas sumažina COVID-19 infekcijos riziką, išlieka vienas labai svarbus klausimas: ar 10-17 proc. sumažėjusi rizika, palyginus su alkoholio nevartojančiais asmenimis, iš tiesų yra reikšminga realiame pasaulyje? Tai reiškia: kaip ši išvada paveiks mūsų atsaką į COVID-19?
Atsižvelgiant į didžiulę naudą, kurią galima gauti dėvint kaukes, laikantis atstumo, dažniau plaunant rankas ir skiepijantis, šis rizikos sumažėjimas (jei jis realus) yra tikrai nedidelis ir nereiškia jokios reikšmingos apsaugos nuo COVID-19.
Iš tikrųjų, remiantis šiuo tyrimu, rekomenduoti raudonojo vyno vartojimą vien tam, kad būtų sumažinta užsikrėtimo COVID-19 rizika, negalima. Ypač atsižvelgiant į kitus galimus žalingus alkoholio vartojimo padarinius.
Apibendrinimas
Stebėjimo tyrimai, kuriuose nagrinėjami mūsų mitybos ir sveikatos aspektai, susiduria su daugybe svarbių iššūkių. Juos paveikti gali vadinamasis „supainiojimas“ ir šališkumas – o tai riboja tyrimų patikimumą ir apsunkina išvadų interpretavimą. Todėl labai svarbu, kad tokių tyrimų rezultatai būtų interpretuojami labai atsargiai.
Tad kalbant apie alkoholio vartojimą, nevertėtų gerti tik dėl kažkokios tariamos su COVID-19 ar bet kuria kita liga susijusios naudos sveikatai. Alkoholį vartoti būtina saikingai.
Gal tai ir ne ta naujiena, kurią daug kas tikėjosi išgirsti, tačiau stebėtis neverta – jei kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai tai ir nebūna tiesa.
Straipsnio autorius – Deakino universiteto docentas Hassanas Vally.
Parengta pagal „The Conversation“.
