„Numatomas šio tikslo įgyvendinimo terminas – keleri metai“, – sako Nicole Brackett, kuri vadovauja „InBio“ CRISPR komandai.
Apie 15 proc. žmonių alergiškai reaguoja į kates. Pagrindinė to priežastis – nedidelis baltymas Fel d 1, kurį išskiria kačių seilių ir odos liaukos. Katėms besiprausiant, jis pasklinda ant kačių kailio, o kailiui džiūstant, gali patekti į orą. Ką Fel d 1 daro katėms – jei išvis ką nors daro – nėra žinoma.
Visos katės gamina Fel d 1 – tačiau 2019 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jo kiekis seilėse tarp tipinių naminių kačių labai skiriasi. Dažnai teigiama, kad kai kurios konkrečios veislės rečiau sukelia alergiją – tačiau jokie moksliniai tyrimai to nepatvirtino.
Fel d 1 susideda iš dviejų skirtingų subvienetų, o kiekvieną subvienetą koduoja du genai, vadinami CH1 ir CH2. Kai N.Brackett ir jos kolegos palygino naminių kačių CH1 ir CH2 genų sekas su kitų kačių rūšių – pavyzdžiui, liūtų, tigrų, pumų ir kitų katininių – genų sekomis, jie aptiko daugybę pokyčių.
Kadangi genų, atliekančių pagrindines funkcijas, seka paprastai keičiasi nedaug (jei išvis keičiasi), tai leidžia manyti, kad Fel d 1 nėra būtinas. Tačiau vienintelis būdas tai tiksliai išsiaiškinti – pamatyti, kas atsitinka katėms, kurios negali gaminti Fel d 1.
Komanda, pasitelkusi CRISPR genomo redagavimo metodą, iš mėgintuvėlyje auginamų kačių ląstelių pašalino CH1 arba CH2 geną. Kitas žingsnis bus ištrinti visas abiejų genų kopijas vienu metu – ir patvirtinti, kad tai neleidžia ląstelėms gaminti Fel d 1 baltymo. Tik tada komanda bandys sukurti kates, kurios neturi šių genų.
„[Šiuo metu] negalvojame apie jokias konkrečias kačių veisles“, – sako N.Brackett.
2000-aisiais bent dvi kitos bendrovės paskelbė apie planus modifikuoti kates, su tikslu pašalinti Fel d 1 – tačiau nė vienai iš jų tai nepavyko. Tačiau dabar tai pasiekti tapo lengviau – dėl 2012 m. sukurto CRISPR metodo.
Kai kurios kitos bendrovės tiria alternatyvius Fel d 1 mažinimo būdus – pavyzdžiui, vakciną, kuri priverstų kates gaminti antikūnus, suardančius Fel d 1 prieš jam išsiskiriant.
Tyrimas skelbiamas „The CRISPR Journal“.
Parengta pagal „New Scientist“.
