2021-aisiais dirbtinio intelekto bendrovė „Oxipit“ kartu su biotechnologijų kompanija „AstraZeneca“ ir Šeškinės bei Kauno miesto poliklinikomis įgyvendino pilotinį projektą, skirtą pritaikyti dirbtinį intelektą ankstyvai vėžio diagnostikai. Apdorojus per 50 tūkstančių rentgeno tyrimų, buvo aptikti papildomi 82 subtilūs židininiai pakitimai.
Atsižvelgus į dviejose gydymo įstaigose atlikto tyrimo rezultatus, sprendimo taikymas šalies mastu galėtų padėti plaučių vėžio gydymą anksčiau pradėti iki 20% kasmet šią diagnozę išgirstančių pacientų.
„Ankstyvose stadijose plaučių vėžys rentgeno nuotraukose pasireiškia kaip nedideli, subtilūs, plika akimi sunkiai matomi dariniai. Ankstyvą diagnostiką apsunkina, jog liga dažnai nerodo kitų susijusių simptomų. Ankstyvoje stadijoje šie dariniai pastebimi atsitiktinai – pacientus atvykus atlikti bendrą sveikatos patikrą ar skundžiantis kitais susirgimais. Dėl savo subtilumo jie gali būti ir nepastebėti“, – teigė dirbtinio intelekto bendrovės vyriausiasis gydytojas Naglis Ramanauskas.
Tyrime šalies poliklinikose naudotas „ChestEye Quality“ dirbtinio intelekto sprendimas, specialiai sukurtas aptikti net smulkiausius radiologinius darinius. Sprendimas veikia kaip radiologo asistentas. „ChestEye Quality“ sprendimas „antromis akimis“ peržvelgia krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką bei jos aprašą, kurį pateikė radiologas. Jei radiologo apraše nepaminėta patologija, kurią pastebėjo dirbtinis intelektas, sprendimas paryškina įtartiną vietą rentgeno nuotraukoje bei išsiunčia pranešimą radiologui, kad jis šį tyrimą peržiūrėtų dar sykį.
Naglio Ramanausko teigimu, „ChestEye Quality“ apjungia geriausias dirbtinio ir žmogiškojo intelekto savybes: dirbtinis intelektas geba akimirksniu apdoroti tūkstančius nuotraukų ir pastebėti net smulkiausias detales; žmogiškasis – kritiškai įvertinti radinius ir remtis profesine klinikine praktika.
„Dirbtinio intelekto sprendimai tapo vertinga diagnostinės medicinos dalimi. Tokio sprendimo taikymas šalies mastu padėtų iki 20% plaučių vėžio atvejų diagnozuoti anksčiau, palengvinant pacientų gydymą bei nuo 3 iki 14 metų prailginant pacientų gyvenimo trukmė“, – teigė N. Ramanauskas.
Pilotinis projektas įgyvendintas Šeškinės poliklinikoje bei Kauno miesto poliklinikoje. Šios gydymo įstaigos kartu aptarnauja per 260.000 pacientų per metus.
„Klinikinėje praktikoje siekiame pritaikyti naujausius technologijų sprendimus. Dirbtinis intelektas puikiai pastebi granulomas, subtilius židininius pakitimus bei mažas infiltracijas. Projektas padėjo realiomis sąlygomis įsitikinti, jog dirbtinio intelekto naudojimas reikšmingai padėtų radiologams identifikuoti daugiau subtilių pakitimų“, – teigė Kauno miesto poliklinikos radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.
Šeškinės poliklinikos gydytojos Rasos Tamašauskienės teigimu, „Oxipit“ programinę įrangą teigiamai įvertino skyriaus radiologai.
„Kolegos džiaugėsi, jog sprendimas padeda kelių mygtukų paspaudimu sužinoti papildomą diagnostinę nuomonę. Tai teikia dvigubą naudą – tiek gydytojui, tiek pacientui“, – teigė Rasa Tamašauskienė.
Projektas įgyvendintas kartu su biotechnologijų bendrove „AstraZeneca“. „AstraZeneca“ yra viena iš „Lung Ambition Alliance“ asociacijos steigėjų, kuris siekia sumažinti nuo plaučių vėžio mirštančių pacientų skaičių.
„Pandemija apsunkina prevencinių vėžio programų įgyvendinimą, vėžinių susirgimų diagnostiką bei gydymo prieigą. Kartu su „Lung Ambition Alliance“ partneriais visame pasaulyje siekiame, kad ir šiuo metu pacientai galėtų gauti pažangias diagnostikos ir gydymo paslaugas. Medicinos diagnostikos sprendimų tobulinimas, įskaitant ir dirbtinio intelekto bei kitų pažangių metodų taikymą, yra pirmasis žingsnis siekiant diagnozuoti plaučių vėžį ankstyviausioje stadijoje, šitaip užkertant kelią tolesnei ligos plėtrai“, – teigė „AstraZeneca“ vadovė Baltijos šalims Daniela Pavlič.
