COVID-19 pandemija dar nesibaigė: ekspertai siūlo 3 scenarijus, kurie gali išsipildyti iki 2027 m.

Pasaulinė pandemija dar nesibaigė. Visuomenės sveikatos ekspertai įtaria, kad ji tęsis dar bent penkerius metus, tačiau, kaip viskas vyks, galiausiai priklauso nuo mūsų pačių.

 Ataskaitoje pateikiami trys scenarijai, kurie gali įvykti iki 2027 m.<br> 123rf iliustr.
 Ataskaitoje pateikiami trys scenarijai, kurie gali įvykti iki 2027 m.<br> 123rf iliustr.
 Ateinančiais metais dėl efektyvesnio vakcinų kūrimo ir platinimo SARS-CoV-2 viruso plitimas galėtų pasiekti žemą endeminį lygį.<br>123rf iliustr.
 Ateinančiais metais dėl efektyvesnio vakcinų kūrimo ir platinimo SARS-CoV-2 viruso plitimas galėtų pasiekti žemą endeminį lygį.<br>123rf iliustr.
 Pagal šį – blogiausią – scenarijų mažiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų būtų visiškai paskiepyti nuo COVID-19.<br> 123rf nuotr.
 Pagal šį – blogiausią – scenarijų mažiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų būtų visiškai paskiepyti nuo COVID-19.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 18, 2022, 1:15 PM

Naujoje Tarptautinės mokslo tarybos (International Science Council, ISC) – tarptautinės organizacijos, kurios tikslas yra suvienyti mokslo įstaigas visame pasaulyje – ataskaitoje pateikiami trys scenarijai, kurie gali įvykti iki 2027 m.

Ataskaitą parengė 20-ies visuomenės sveikatos, virusologijos, ekonomikos, elgsenos, etikos ir sociologijos ekspertų grupė.

Nors ekspertų tikslas nėra nuspėti ateitį, visgi jų ataskaita padeda patikslinti ir parodyti, ko pasaulis gali imtis, kad sumažintų pandemijos poveikį ateityje.

Ateinančiais metais dėl efektyvesnio vakcinų kūrimo ir platinimo SARS-CoV-2 viruso plitimas galėtų pasiekti žemą endeminį lygį – daugumoje šalių viruso plitimas būtų nedidelis ir kontroliuojamas.

Pirmasis scenarijus

Jei nuo COVID-19 paskiepytų suaugusių žmonių procentas nuo 61 pakiltų iki maždaug 80-ies procentų, būtų galima išgelbėti daug gyvybių ir sumažinti naujų atmainų atsiradimo riziką. Taip susiklostęs scenarijus būtų naudingas psichinei sveikatai, ekonomikai ir tvariam vystymuisi.

Net remiantis šiuo optimistiniu scenarijumi galima teigti, kad koronavirusas neišnyks, tačiau jo plitimą bus lengviau suvaldyti.

Tačiau greičiausiai šis scenarijus neišsipildys. ISC ataskaitoje teigiama, kad šalių vyriausybės pačios pratęsė pandemiją, nes daugiausia dėmesio skyrė nacionalinėms viruso valdymo strategijoms, o ne tarptautiniam bendradarbiavimui.

Antrasis scenarijus

Visgi dėl nepakankankamos motyvacijos skiepytis situacija kiek kitokia – Tikėtina, kad visame pasaulyje pasiskiepyję bus mažiau nei 70 proc. gyventojų. Jei šis skaičius nepadidės, koronavirusas gali tapti endeminiu virusu – prasidės sezoninės susirgimų bangos, dėl to ne vienoje šalyje bus užpildomos ligoninės, taip pat reikės „atnaujintų vakcinų ir antivirusinių vaistų naudojimo“.

ISC ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. labiausiai tikėtinas scenarijus – „pasaulinės nelygybės didėjimas“. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus pasiekti bus įmanoma tik dešimtmečiu vėliau.

„Vis dėlto pagrindinės išvados labai aiškios. Net jei ūminis pandemijos etapas tose šalyse, kuriose skiepijimosi lygis aukštas, eina į pabaigą, tol kol daugelis pasaulio gyventojų neturės galimybės gauti veiksmingos vakcinos, rizika išliks didelė, – rašoma ataskaitos išvadose. – Vis dar gali atsirasti naujos atmainos, tad labai svarbu neprarasti budrumo, nuolat tobulinti vakcinas ir gydymo būdus. Nėra nė vienos visuomenės srities, kuri liktų nepaveikta, tad vyriausybės turi pripažinti, kad daugybė pandemijos sukeltų padarinių greitai neišnyks. Negalima apsimesti, kad visa krizė baigėsi tik todėl, jog sumažėjo mirštamumas. Daugelis piliečių ateityje dar susidurs su daugybe sunkumų ir iššūkių“.

Labiausiai paveikti bus pažeidžiami žmonės – moterys, vaikai ir pagyvenusieji. Tuo tarpu mažas pajamas gaunančios šalys ateityje susidurs su sveikatos sistemos žlugimu ir didėjančiu maisto trūkumu.

Trečiasis scenarijus

Ataskaitos autoriai nerimauja, kad jei nacionalizmas ir populizmas ir toliau stiprės, pasitikėjimas tarp vyriausybių, valstybių ir jų gyventojų dar labiau smuks, o tai sumažins skiepijimosi mastus.

Šį scenarijų jie vadina „praleisto atsigavimo“ scenarijumi. Didėjant geopolitinei įtampai, protekcionistinė politika gali labai apsunkinti pasaulinį bendradarbiavimą. Tam, kad būtų įmanoma įveikti tarptautinę krizę, reikia visiškai priešingo proceso.

Pagal šį – blogiausią – scenarijų mažiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų būtų visiškai paskiepyti nuo COVID-19, o mažas pajamas gaunančioms šalims galimybė įsigyti pradines vakcinos dozes ir antivirusinius vaistus būtų ribota.

„Dėl to COVID-19 liga iš esmės lieka nekontroliuojama, o kai kuriose pasaulio dalyse užsikrėtimų bangos vis kartojasi“, – rašoma ataskaitoje.

Ekspertų teigimu, siekiant išvengti tokios niūrios realybės, vyriausybės privalo bendradarbiauti tarpusavyje, investuoti į sveikatos priežiūros sistemas, integruoti mokslinio konsultavimo sistemas ir spręsti didėjančios švietimo ir gerovės nelygybės problemas.

ISC ataskaitoje vyriausybės raginamos atsispirti pagundai mažinti klimato kaitos tikslus siekiant trumpalaikės naudos.

Gali būti, kad klimato kaitos pokyčiai ir aplinkos niokojimas ilgainiui tik padidins būsimų pandemijų tikimybę. Niekas nenori to išgyventi dar kartą.

„COVID-19 pandemija parodė, koks vertingas yra tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas net ir tuomet, kai tenka spręsti svarbius aplinkosaugos klausimus ir kai geopolotinė įtampa tokia didelė, – sako už nelaimių rizikos mažinimą atsakinga Jungtinių Tautų generalinė sekretorė Mami Mizutori. – Turime susitelkti ir kurti daugiapakopę sistemą, kuri padėtų įveikti nelygybę ir pasirengti kitai krizei. Nesvarbu, ar ta krizė kita pandemija, klimato kaita, ar konfliktas, turime galimybę pasimokyti iš pastarųjų dviejų metų. Jei to nepadarysime, darnaus vystymosi tikslai bus nepasiekiami“.

Ataskaitą paskelbė Tarptautinė mokslo taryba.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.