Šiais laikais gaminant akumuliatorius naudojami ličio jonų elementai – ir jei juos pažeidžiame, jie gali užsidegti, vykstant sprogstamąjam procesui, vadinam terminiu pabėgimu. Be to, ličio, iš kurio gaminami šie akumuliatoriai, trūksta – nes perėjus prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir elektromobilių sparčiai išaugo jo paklausa.
Donaldas Sadoway'us iš Masačusetso technologijos instituto (JAV) ir jo kolegos sukūrė bateriją, pagamintą iš dviejų plačiai paplitusių medžiagų – aliuminio ir sieros. Šią bateriją pilnai įkrauti užtrunka mažiau nei minutę, ji kaupia energiją panašiu tankiu kaip ličio jonų baterijos ir nėra linkusi užsidegti.
„Tai visiškai nauja baterijų cheminė sudėtis, – sako D.Sadoway'us. – Didžioji dauguma mokslinių tyrimų publikacijų, kurias matote šiandien, parašytos apie 30 metų senumo ličio jonų baterijas“.
Nors baterija veikia palyginti aukštoje 110 °C temperatūroje, ji atspari ugniai – nes kaip elektrolitas (medžiaga, leidžianti krūviui tekėti baterijos viduje) naudojama neorganinė druska, kuri negali degti.
Pasak D.Sadoway'aus, pirmieji baterijos bandymai buvo daug žadantys, tačiau prieš pradedant ją naudoti komerciniais tikslais, reikia atlikti dar daug bandymų. „Didžiausias klausimas – kaip ji veiks po 1000 ciklų? Ar veiks ir po 2000 ciklų?“, – pripažįsta mokslininkas.
„Greitas baterijos įkrovimas ypač įspūdingas. Gana daug žada ir tai, kad baterijos tūrinis energijos tankis gali būti toks, kaip ir kai kurių ličio jonų baterijų“, – sako Billy Wu iš Londono imperatoriškojo koledžo.
Nors ateityje teks susidurti su inžineriniais iššūkiais, tačiau, pasak B.Wu, aliuminio ir sieros derinys akumuliatoriaus elektroduose lemia, kad jo medžiagų kaina, perdirbamumas ir atsparumas ugniai yra labai patrauklios.
Mokslininį tyrimą galima rasti čia.
Parengta pagal „New Scientist“.
