Kitaip tariant, šiuolaikiniai žmonės, gyvenantys netoli romėnų kelių tinklo, nutiesto daugiau nei prieš 2000 metų, tikėtina, gyvena palyginti turtingoje vietovėje. Prekyba, pelnas ir vystymasis, kuriuos šie keliai leido pasiekti, tebėra svarbūs ir šiais laikais.
Iš pradžių tai nebuvo pagrindinė kelių paskirtis: senovės romėnai tiesė kelius daugiausia tam, kad kariams būtų lengviau judėti. Ilgainiui keliai ėmė jungti svarbius miestus ir miestelius.
„Atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė, daug kas turėjo būti pritaikyta šiuolaikinėms sąlygoms, – sako ekonomistas Ola Olssonas iš Geteborgo universiteto Švedijoje. – Tačiau stebina tai, kad pagrindinis mūsų tyrimo rezultatas yra tas, jog romėnų keliai prisidėjo prie miestų ir ekonominės veiklos koncentracijos palei juos, nors pačių romėniškų kelių jau nebėra, o vietoje jų driekiasi nauji keliai.“
Romos imperijos ekspansijos įkarštyje – II a. pradžioje – buvo nutiesta apie 80 000 kilometrų kelių, o pirmasis – karinio aprūpinimo kelias – pradėtas tiesti 312 m. prieš mūsų erą.
Tyrėjai Romos imperijos kelių žemėlapius uždėjo ant šiuolaikinių palydovinių vaizdų, o naktinio apšvietimo intensyvumą naudojo kaip apytikslį ekonominės veiklos rodiklį. Žemėlapis buvo suskirstytas į mažesnius regionus, kad būtų galima atlikti išsamesnę analizę.
Komanda teigia, kad romėnų kelių maršrutai ir šiuolaikinė ekonominė veikla yra „nepaprastai panašūs“ – nors didžioji dalis pirminės infrastruktūros yra visiškai išnykusi.
Dar neaišku, ar keliai paskatino ekonominę veiklą, ar buvo nutiesti palei jau klestinčius objektus, tačiau yra požymių, kad pirmoji hipotezė yra teisinga, t. y. kad keliai paskatino prekybos ir gerovės augimą. Komanda teigia, kad prie kelių atsiradę prekiaujantys miestai turėjo būti labai svarbūs.
„Tai didelis iššūkis visoje šioje tyrimų srityje, – sako O.Olssonas. – Šis tyrimas ypač įdomus tuo, kad patys keliai išnyko, o po Romos imperijos žlugimo Vakarų Europoje kilęs chaosas būtų buvusi galimybė perorientuoti ekonomines struktūras. Nepaisant to, urbanistinis modelis išliko“.
Tačiau tyrimo rezultatai ne visur sutampa: pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur kažkur nuo IV iki VI a. ratinį transportą pakeitė kupranugarių karavanai.
Šiuose regionuose nėra jokio ryšio tarp senųjų kelių ir dabartinės ekonominės gerovės, o ir tos vietovės ekonomiškai yra mažiau klestinčios. Mokslininkai vėlgi teigia, kad prekiaujantys miestai – arba šiuo atveju jų nebuvimas – yra labai svarbūs.
Išvados turi reikšmės ir ateities infrastruktūros planavimui. Sprendimai dėl kelių ir geležinkelių trasų išdėstymo gali gerokai pagerinti ekonominį klimatą tam tikroje vietovėje – ir, kaip rodo šis naujausias tyrimas, šis pagerėjimas gali trukti labai ilgai.
„Pavyzdžiui, Švedijoje kalbame apie galimybę tiesti naujas geležinkelio magistrales, – pasakoja O.Olssonas. – Ankstesnieji, atsiradę XIX a., įgijo didžiulę reikšmę Švedijos ekonominei veiklai. Diskutuojama apie naujus geležinkelio ruožus, ir jei jie bus nutiesti, galima tikėtis, kad kai kurios bendruomenės gaus didelį ekonominį postūmį“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Comparative Economics“.
Parengta pagal „Science Alert“.
