Stebina tai, kad smegenys apskritai išliko ir kad jas sudarė trys komponentai, atskiri nuo nervų sistemos. Tai leidžia manyti, kad smegenys išsivystė atskirai nuo galvos ir nervų sistemos.
Anksčiau manyta, kad šių būtybių smegenys buvo padalytos į pasikartojančius nervinių struktūrų segmentus.
„Tokia anatomija buvo visiškai netikėta, nes šiuolaikinių nariuotakojų ir kai kurių jų suakmenėjusių protėvių galvos ir smegenys daugiau nei šimtą metų buvo laikomos segmentinėmis“, – aiškino Arizonos universiteto neurologas Nicholasas Strausfeldas.
Fosilija buvo aptikta Kinijoje, Junano provincijoje, devintojo dešimtmečio pabaigoje. Į kirminą panašus nariuotakojis Cardiodictyon catenulum prieš milijonus metų judėdavo jūros dugnu naudodamasis keliomis poromis minkštų ir dygliuotų kojų.
Kadangi fosilija yra vos 1,5 cm dydžio, komanda negalėjo jos peršviesti rentgenu. Vietoj to jie taikė metodą, vadinamą chromatiniu filtravimu, kai skirtingų bangos ilgių šviesos filtravimui ir vidinei struktūrai nustatyti naudojami didelės raiškos skaitmeniniai vaizdai.
Tyrimo metu atskleistą galvos ir smegenų morfologiją mokslininkai palygino su kitomis fosilijomis, dabartiniais nariuotakojais ir jų genų raiškos modeliais.
„Nustatėme bendrą visų smegenų ir jų formavimosi būdo požymį, – sakė evoliucinės neurologijos mokslininkas Frankas Hirthas. – Supratome, kad kiekvieną smegenų sritį ir atitinkamus jos bruožus nurodo tas pats genų derinys, nepriklausomai nuo to, kokią rūšį nagrinėjome. Tai leidžia nustatyti bendrą genetinį smegenų sukūrimo planą“.
Nariuotakojai yra daugiausiai rūšių turintis gyvūnų karalystės būrys, kuriam priklauso vabzdžiai, vėžiagyviai, vorai ir šimtakojai. Tačiau tyrėjai mano, kad jų tyrimo metodą galima pritaikyti ne tik nariuotakojams, bet ir įvairioms kitoms rūšims. „Taip pat bus įdomu palyginti naujuosius atradimus su tuo, ką žinome apie stuburinių gyvūnų galvos ir nugaros smegenų vystymąsi“, – teigė mokslininkai.
Mokslininkų teigimu, šis tyrimas atskleidžia, kaip gamta gali išgyventi didžiulių pokyčių metu ir ką galime prarasti, jei nesugebėsime suvaldyti klimato krizės.
„Tuo metu, kai dideli geologiniai ir klimato įvykiai pakeitė planetos formą, iš paprastų jūrinių gyvūnų, tokių kaip Cardiodictyon, susiformavo pati įvairiausia pasaulyje organizmų grupė (euartropoda), kuri ilgainiui paplito visose Žemėje atsirandančiose buveinėse, tačiau dabar jiems gresia pavojus, kurį keliame mes patys“, – sako N.Strausfeldas.
Tyrimas paskelbtas portale „Science“.
Parengta pagal „ScienceAlert“.
