Kosmoso tyrinėjimai
2023 m. „SpaceX“ erdvėlaivis „Starship“ – didžiausia kada nors sukurta raketa – turėtų atlikti pirmąjį orbitinį skrydį. Tai tik viena iš kelių didžiulių raketų, kurios bus paleistos per ateinančius 12 mėnesių, kartu su „Blue Origin“ „New Glenn“. Abi įmonės priklauso milijardieriams Elonui Muskui ir Jeffui Bezosui, kurie tikisi pradėti naują kosminių kelionių etapą.
Be privataus sektoriaus, vyriausybinės kosmoso agentūros taip pat planuoja keletą įdomių misijų. Europos kosmoso agentūros „Jupiterio ledinių mėnulių tyrinėtojas“ (angl. Jupiter Icy Moons Explorer) startuos balandį ir 2031 m. pasieks Jupiterio sistemą, kur tirs Europą, Kalistą ir Ganimedą – ieškos gyvybės požymių. O NASA pasiųs erdvėlaivį „Psyche“ į asteroidą, taip pat vadinamą Psyche – kuris, kaip manoma, yra jaunos planetos geležinis branduolys. Erdvėlaivis turėtų pakilti spalį, o asteroidą pasiekti 2029 m.
Žvelgiant arčiau namų, NASA taip pat ruošiasi išbandyti savo eksperimentinį lėktuvą „X-59“, kuris skirtas įveikti garso barjerą nesukeliant garso smūgio – kas galėtų sukelti itin greitų kelionių oru renesansą.
Sveikata
Ketvirtaisiais koronaviruso pandemijos metais kyla daug neaiškumų – ypač dėl to, kad Kinijoje, sušvelninus „nulinio viruso“ strategiją, padaugėjo susirgimų. Viena neabejotina aplinkybė yra ta, kad mums reikės daugiau ir geresnių vakcinų, kad galėtume kovoti su naujomis atmainomis – nors mažai tikėtina, kad naujos vakcinos bus patvirtintos taip greitai, kaip pirmoji: nes reguliavimo institucijos jas tvirtins lėčiau.
Vakcinų reikės ir didėjančiai paukščių gripo grėsmei, nes H5N1 virusas toliau plinta Europoje ir JAV. Šios šalys tradiciškai neskiepijo naminių paukščių, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Egipte ir Honkonge, tačiau panašu, kad vyriausybėms ši idėja vis labiau pradeda atrodyti kaip priimtina.
Įžengus į 2023 m., Amazonės atogrąžų miškų gynėjų nuotaikos turėtų pagerėti. Luizas Inácio Lula da Silva, kuris sausio 1 d. pradės eiti Brazilijos prezidento pareigas, pažadėjo atšaukti daugelį priemonių, kurias įgyvendino jo pirmtakas Jairas Bolsonaro, leidęs beatodairiškai kirsti miškus.
Tačiau net ir gelbstint atogrąžų miškus, 2023 m. liepą vandenynams gali iškilti nauja grėsmė. Jei iki to laiko valstybės nesusitars dėl tarptautinio kodekso, reglamentuojančio giliavandenę gavybą, vyriausybės ir įmonės, norinčios išgauti jūros dugno mineralinius turtus, galės šiuos išteklius eksploatuoti be jokių apribojimų.
2023 m. vyriausybinis reguliavimas atliks svarbų vaidmenį dirbtinio intelekto srityje – tikimasi, kad Europos Sąjunga baigs rengti dirbtinio intelekto įstatymą. Tai pirmasis bandymas sukurti plačius dirbtinio intelekto naudojimo standartus, kuriais siekiama apsaugoti ES piliečius nuo galimai žalingos praktikos. Kitos valstybės ir technologijų milžinės visa tai atidžiai stebės, nes Europos technologijų reguliavimas pasirodė esąs pasauliniu pavyzdžiu panašiems įstatymams kitose šalyse.
Tuo tarpu kita europiečių grupė tikisi pakeisti tai, kaip mes maitiname pasaulį. Bendrovė „Solar Foods“, kuri naudoja atsinaujinančiąją energiją anglies dioksidui paversti baltymais turtingais milteliais, ketina atidaryti savo pirmąją komercinę gamyklą Helsinkyje (Suomija). Milteliai gali būti naudojami vietoj kiaušinių ir kitų baltymų šaltinių, o jų naudojimas gali gerokai sumažinti vandens ir žemės naudojimą maisto gamybai.
Pagaliau proga plačiai nusišypsoti atsiras ir fizikams: 2023 m. jie gaus du didelius žaislus. Pirmasis – tai „Linac Coherent Light Source-II“ – esamo įrenginio Kalifornijoje patobulinimas, kuris pavers jį geriausiu rentgeno spindulių aparatu. Mokslininkai tikisi jį naudoti filmų apie molekulėse esančius atomus kūrimui.
2023 m. prasidės nauja gravitacinių bangų medžioklė. „Matter-Wave Laser Interferometric Gravitation Antenna“ naudos rubidžio atomus, atšaldytus tiek, kad jie taps „materijos bangomis“, galinčiomis užfiksuoti erdvėlaikio bangas, atsirandančias susiduriant juodosioms skylėms ir kitiems masyviems objektams. Sistema galės aptikti įvykius, kurių dabartiniai gravitacinių bangų įrenginiai nepastebėjo – ir netgi galės padėti tamsiosios medžiagos paieškose.
Parengta pagal „New Scientist“.
