Pateikiame 12 praėjusių metų atradimų apie virusus, kurie plačiau paaiškina, kaip patogenai veikia žmogaus organizmą ir visą pasaulį.
1. Atgijo Sibiro amžinojo įšalo virusai „zombiai“
Mokslininkai neseniai iš Sibiro amžinojo įšalo ir upių, o taip pat iš išlikusios mamuto vilnos ir senovinio vilko žarnyno išskyrė niekada anksčiau nematytus virusus. Komanda atšildė šiuos virusus ir nustatė, kad kai kurie iš jų vis dar gali užkrėsti amebas, nors jiems jau apie 48 000 metų. Nors naujai aprašyti virusai negali užkrėsti žmonių, kiti virusai, slypintys amžinajame įšale, kuris dėl klimato kaitos dabar atitirpsta, teoriškai galėtų užkrėsti ir mus.
2. Virusas, paplitęs dėl bučiavimosi
Kai kurie mokslininkai teigia, kad herpes simplex virusas, sukeliantis opaligę, greičiausiai išplito maždaug prieš 5200 metų, galbūt dėl išpopuliarėjusio papročio bučiuotis.
Herpes virusai egzistavo dar gerokai prieš bronzos amžių. Tačiau maždaug prieš 5200 metų vyko masinė žmonių migracija iš Eurazijos į Europą – kurios metu bučiavimas jau buvo išpopuliarėjęs – kuri ir galėjo paskatinti šiuolaikinės viruso versijos atsiradimą.
3. Virusai, pavadinti šiauriečių dievų vardais
Mokslininkai atskleidė paslaptingos grupės virusų genetinius pėdsakus. Šie virusai, pavadinti norvegų mitologijos veikėjų vardais, galėjo užkrėsti senovinius mikrobus, egzistavusius Žemėje prieš atsirandant pirmosioms sudėtingoms ląstelėms, iš dalies sukurdami pirmtaką branduoliui, kuriame dabar yra sudėtingos ląstelės, saugančios DNR, o tai galėjo turėti įtakos sudėtingos gyvybės atsiradimui Žemėje.
4. Monovirusas gali sukelti autoimuninę ligą
Monovirusas, arba infekcinė mononukleozė, gali paskatinti išsėtinės sklerozės – autoimuninės ligos, kuri pažeidžia galvos ir nugaros smegenis – vystymąsi šiai ligai imliems žmonėms. Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl virusas, vadinamas Epsteino-Baro virusu, yra glaudžiai susijęs su išsėtine skleroze.
5. Milžiniški virusai Arkties ežere
Ežere, esančiame mažiau nei už 800 km nuo Šiaurės ašigalio, rasta milžiniškų virusų, kurie užkrečia jame gyvenančius dumblius. Tokie milžiniški virusai gali būti didesni už kai kurias bakterijas ir turėti palyginti sudėtingą DNR. Mokslininkai vis dar atranda naujų milžiniškų virusų atmainų, o taip pat tiria, kaip veikia jų genai ir kaip jie užkrečia ląsteles.
6. Virusai naikina superbakterijas
Bakterijas užkrečiantys virusai (bakteriofagai) gali padidinti antibiotikų veiksmingumą ir išnaikinti vaistams atsparias superbakterijas, kurios kitu atveju nepasiduoda gydymui. Eksperimentuodami gydytojai laboratoriniuose induose kartu superbakterijomis augino virusus ir iš jų atrinko efektyviausią žudiką. Tada šiuo virusu jie užkrėtė moterį, sergančią lėtine infekcija – ir tai padėjo ją galutinai išgydyti.
7. Senoviniai virusai žmogaus organizme pasižymi aktyvumu
Senovinių virusų liekanų galima rasti išsibarsčiusių visame žmogaus genome. Kadaise genetinės atkarpos, laikytos nefunkcionalia „šiukšline DNR“, pasirodė esančios aktyvios viso kūno audiniuose. Ką šie virusai veikia sveikuose audiniuose, vis dar yra paslaptis, tačiau atsakymas greičiausiai yra skirtingas kiekviename audinių tipe.
8. Vandenyne aptikti niekada anksčiau nematyti virusai
Mokslininkų komanda ištyrė pasaulio vandenynus, ieškodama virusų, turinčių RNR – molekulinę DNR giminaitę. Iš viso per savo paieškas jie nustatė apie 5500 naujų RNR virusų rūšių.
9. Vandenynų virusai gali turėti įtakos anglies dioksido srautui ekosistemoje
Tūkstančiai RNR virusų, neseniai aptiktų pasaulio vandenynuose, užkrečia įvairius nešiotojus, įskaitant grybus, dumblius, amebas ir net kai kuriuos bestuburius. Mokslininkai teigia, kad šie paslaptingi virusai, užkrėsdami organizmus, kurie iš atmosferos ištraukia anglies dioksidą, gali daryti įtaką anglies dioksido judėjimui vandenyne.
10. Rekordiškas virusą pernešančių erkių kiekis
Pensilvanijos valstijoje (JAV) esančiame parke šokiruojančiai daug erkių nešioja potencialiai gyvybei pavojingą virusą, vadinamą elninių erkių virusu, kuris gali būti perduodamas žmonėms per erkių įkandimus. Neseniai atlikto tyrimo metu iš parko buvo paimti 25 erkių mėginiai, iš kurių 92 proc. viruso atžvilgiu pasirodė esantys teigiamais. Anksčiau didžiausias vienoje JAV vietovėje nustatytas erkių užsikrėtimo lygis buvo 25 proc.
11. Dėl klimato kaitos japoniškojo encefalito protrūkiai gali sklisti į pietus
Japoniškas encefalitas (JE) – virusinė liga, kuri kartais gali sukelti pavojingą uždegimą smegenyse. 2022 m. šis virusas pasiekė pietinę Australiją – regioną, kuriame anksčiau nebuvo išplitęs. JE virusas žmonėms perduodamas per užsikrėtusių uodų įkandimus ir paprastai juo serga žmonės Azijoje bei kai kuriose Ramiojo vandenyno vakarų dalyse. JE pasirodymas Naujajame Pietų Velse, Pietų Australijoje ir Kvinslande rodo, kad dėl klimato kaitos liga gali plėstis į pietus.
12. Ar garsusis „rusiškas gripas“ buvo koronavirusas?
Kai kurie mokslininkai mano, kad paslaptingą ligą, kuri atsirado Rusijoje 1880 m. pabaigoje ir vėliau išplito po visą pasaulį, galėjo sukelti koronavirusas. Rusiškuoju gripu vadinamas virusas sukėlė pandemiją, labai panašią į šiuo metu vykstančią COVID-19 – tačiau mokslininkai vis dar ieško tvirtų įrodymų apie tikrąją viruso tapatybę. Jei pavyks rasti tokių įrodymų, mokslininkai planuoja ištirti, ar viruso palikuonis vis dar cirkuliuoja šiandien, galbūt sukeldamas lengvesnes ligas nei pirmtakas.
Parengta pagal „Live Science“.
