Tyrimo metu buvo naudojamas 20 x 20 metrų dydžio tinklelinį narvas, kuriame buvo šimtai afrikietiškų maliarinių uodų. Nepaisant pavadinimo, uodai nebuvo užsikrėtę maliarija.
Aplink narvą buvo įrengtos aštuonios palapinės, kurių kiekviena skirta vienam žmogui. Šios palapinės sujungtos su narvu taip, kad uodai galėtų justi žmogaus kūno kvapą.
Tyrėjai nustatė, kad uodai traukė prie žmogaus kūno kvapo, kuriame „santykinai daugiau lakiųjų karboksirūgščių“, įskaitant sviesto rūgštį. Sviesto rūgštis yra riebalų rūgštis, kurią gamina žmonių žarnynas, tačiau jos natūraliai yra ir svieste, sūriuose ir kituose panašiuose produktuose – pavyzdžiui parmezane, piene, jogurtuose ir grietinėlėje, teigiama atskirame tyrime, paskelbtame žurnale „National Library of Medicine“. Šios rūgšties taip pat galima rasti kai kuriuose fermentuotuose maisto produktuose – pavyzdžiui raugintuose kopūstuose ir marinuotuose agurkuose.
Uodus mažiau traukė kūno kvapas, kuriame nebuvo karboksirūgščių ir kuris buvo „praturtintas monoterpenoidu eukaliptoliu“, – nustatė tyrėjai. Amerikos chemikų draugijos duomenimis, eukaliptolio galima rasti arbatmedžio aliejuje ir sėjamosiose kanapėse.
„PubChem“ duomenimis, šio junginio taip pat dažnai būna burnos skalavimo skysčiuose ir kosulį slopinančiuose vaistuose.
„Šis atradimas atveria galimybes kurti masalus arba repelentus, kurie gali būti naudojami spąstuose, siekiant sutrikdyti uodų elgesį ieškant kraujo šaltinio ir taip kontroliuoti maliarijos pernešėjus regionuose, kuriuose ši liga yra endeminė“, – CNN sakė vienas iš straipsnio bendraautorių Edgaras Simulundu.
Parengta pagal „Business Insider“.
