Nors milžiniškas roplys, pavadintas Vectipelta barretti, atrodė bauginančiai – nes jo šarvai primena ašmenis – jis maitinosi tik augalais. Gyvūno liekanos aptiktos uolienose, kurių amžius siekia 66–145 mln. metų.
Pavadinimas Vectipelta barretti pasirinktas profesoriaus Paulo Barretto, 20 metų dirbusio Londono gamtos istorijos muziejuje, garbei.
Mokslininkas sako, kad jam „paguoda ir didžiulis džiaugsmas, kad buvo taip pripažintas“, ir juokaudamas tvirtina, kad „bet koks fizinis panašumas yra grynai atsitiktinis“.
Nors naujasis dinozauras yra šiek tiek panašus į paskutinį saloje aptiktą ankilozaurą, pavadintą Polacanthus foxii, mokslininkai nemano, kad šios dvi rūšys buvo labai artimai susijusios.
Mokslininkai teigia, kad naujausias radinys turėjo ne tik kitokius kaklo, nugaros ir dubens kaulus, bet ir labiau dygliuotus šarvus.
Naujoji rūšis turi daugiau bendrų bruožų su Kinijoje aptiktais ankilozaurais, todėl galima daryti prielaidą, kad ankstyvosios kreidos laikotarpiu jie laisvai judėjo iš Azijos į Europą.
Gamtos istorijos muziejaus mokslininkas Stuartas Pondas teigia, kad šis radinys atskleidžia tuo metu Anglijoje buvusių rūšių įvairovę. Jis sako, kad atradimas paskatins iš naujo analizuoti kitas panašias iškastines liekanas, kurias mokslininkai daugiau nei šimtmetį laikė priklausančiomis P foxii.
Radinio autorių komanda teigia, kad vieta, kurioje rasta nauja rūšis, vadinama Vesekso formacija, yra „nepaprastai svarbus“ šaltinis, padedantis geriau suprasti, kaip išnyko dinozaurai.
Egzistuoja viena su kita konkuruojančių teorijų, kas lėmė masinį dinozaurų išnykimą prieš 66 mln. metų, ir viena iš jų – ir asteroido smūgis, ir masiniai ugnikalnių išsiveržimai.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Systematic Palaeontology“.
Parengta pagal BBC.
