Pripažindama „Genomikos“ novatoriškų tyrimų potencialą ir galimą jų poveikį įvairioms pramonės šakoms, ES pradėjo tikslinę investicijų iniciatyvą – „Pathfinder“, kuria siekiama vystyti novatoriškas, didelio proveržio strategines technologijas. Jau dabar įspūdingi Lietuvos įmonės pasiekimai, mokslinė kompetencija ir ambicinga vizija padarė idealia kandidate gauti finansavimą ir tapti tarptautinio konsorciumo koordinatore.
Finansavimo ištekliai bus skiriami laboratorijos patalpoms plėsti, pažangiausiai įrangai įsigyti, talentingiausiems specialistams pritraukti bei mokslinių atradimų atvėrimui. Projekto vykdytojai per 3 metus sieks sukurti kietąjį diską, paremtą informacijos saugojimu DNR molekulėse, taip priartinant šios technologijos pritaikomumą praktikoje. Kuriant šią technologiją darbuosis IT inžinieriai, duomenų ir DI mokslininkai, bioinformatikos, robotikos, DNR nanotechnologijų, sekoskaitos ir genų sintezės specialistai.
„Technologijos, kurios įprastos informacijai saugoti yra keičiamos maždaug kas dešimtmetį to pavyzdys – nuolat atnaujinimo reikalaujančios duomenų saugojimo technologijos: kasetes pakeitė diskai, diskus – USB laikmenos, o jas keičia išoriniai kietieji diskai ir pan. Šie išradimai sensta ir turi būti atnaujinti, norint išsaugoti ir gebėti informaciją perskaityti. Todėl DNR – ateities talpykla. Šio metodo būdu į kompaktišką talpą galima sutalpinti didelius kiekius duomenų“, – pasakoja „Genomikos“ bendraįkūrėjas Lukas Žemaitis.
DNR talpykla gali būti puikiai pritaikoma siekiant archyvuoti didelius duomenų, informacijos kiekius, saugoti įvairias knygas, filmus, muziką, kuriuos siekiame išlaikyti ne vienerius metus.
Nuolat besikeičianti genetika
ES investicijos į „Tech-Park Kaunas“ įsikūrusią „Genomiką“ turi didelę reikšmę genomikos ir biotechnologijų ateičiai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei už jos ribų. Finansinė parama ne tik leis didinti startuolio mokslinių tyrimų pajėgumus, bet ir garsins mūsų šalį, kaip vystančią aukštąsias genetikos technologijas.
„Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, lietuvių įmonė taps tarptautinio „Pathfinder“ programos koordinatoriais. O tai paskatins mokslinį bendradarbiavimą, pritrauks tarptautinę partnerystę, sudarys galimybes kurti aukštųjų technologijų darbo vietas, pritraukti užsienio investicijų ir puoselėti klestinčią verslumo aplinką pradedančiosioms biotechnologijų įmonėms Lietuvoje“, – teigia „Genomikos“ bendraįkūrėjas Ignas Galminas.
Startuolio „Genomika“ komanda susibūrė prieš ketverius metus. Tuo metu ją sudarė genetikos mokslo entuziastai: studentai, dėstytojai bei universitetų darbuotojai.
„Susibūrėme ne komerciniais tikslais, o iš entuziazmo vystyti pažangiąsias genetikos technologijas Lietuvoje. Dirbdami šioje srityje matėme, kad į Lietuvą genetikos inovacijos ateina gerokai vėliau nei jos atsiranda. Pirma užduotis buvo – į šalį atvesti pažangias genetikos technologijas. Pirmieji metai buvo ieškojimo, išbandėme daug sričių. Tačiau visada žinojome, kad norime patys kurti ir vystyti genetikos sritį Lietuvoje. Pradėjome bendrauti su įvairiais produktų kūrėjais, užsienio įmonėmis, galiausiai sukaupę kapitalą pradėjome vystyti mokslinius tyrimus ir pačioje „Genomikoje“, – apie aukštųjų genetikos technologijų įmonės pradžią pasakojo L. Žemaitis.
Bendrovės bendraįkūrėjai neslepia, kad pirmiausia startuoliui reikėjo kapitalo, kurį galėtų panaudoti kuriamoms įmonės inovacijoms. Todėl skirtingai nei daugelis pradedančiųjų verslą, nusprendė ne ieškoti investuotoju, o kapitalą sukaupti iš paslaugų jau egzistuojantiems klientams: „Kitaip tariant, tai iš genetikos reikia šiandien, nors tikrasis įmonės tikslas – sukurti tai, ko pasauliui reikės ateityje.“
„Kai dėstydavau studentams sakydavau: „tai, ką pasakoju dabar, kai jūs baigsite studijas, greičiausiai bus tik genetikos istorijos konspektai.“ Mums patinka greitai besikeičiantis genetikos mokslo laukas – atsirandančios inovacijos. Mus vienija tai, kad genetiką matome kaip didžiulę ateitį, pritaikomą praktiškai visose gyvenimo srityse – medicina, žemės ūkis, nanotechnologijos, IT ir kt.“, – sako L. Žemaitis.
Verslas ir mokslas
Įkurtame „Santakos slėnyje“ kur „Tech-Park Kaunas“ įmonės kartu bendradarbiauja su KTU mokslininkais, praėjo beveik devyneri metai, ir buvo sukurta nemažai inovacinių projektų, bendrų verslo-mokslo įmonių, tačiau tokio unikalumo ir finansinės vertės – pirmą kartą. Verta pabrėžti, kad projekto lyderis yra įmonė, kas dažniausiai projektuose būna – vienas iš Universitetų. Labai tikiuosi komercinės sėkmės šiam projektui, nes informacijos saugojimo DNR srityje darbuojasi ir daug garsių pasaulinio lygio įmonių – paminėjo Paulius Nezabitauskas, Tech-Park direktorius.
Verslo įmonės kurta Projekto paraiška buvo rengta bendradarbiaujant su projekto konsorciumo partneriu, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ultragarso mokslo institutu, prof. dr. Renaldo Raišučio vadovaujama, Skaitmeninio modeliavimo laboratorija.
„Sveikatos priežiūros sektoriuje diagnostinių duomenų saugojimas DNR talpyklose yra ypač aktualus personalizuotoje medicininėje, kai paciento skaitmenizuoti tyrimų duomenys saugomi visą žmogaus gyvenimą. Taip pat, globaliu aspektu, DNR talpyklose saugomi mokslinių tyrimų, diagnostikai aktualios skaitmenizuotos informacijos saugojimas ir apdorojimas labai aktualus naujų diagnostikos ir gydymo būdų kūrimui“, – sako R. Raišutis.
DNR talpyklos patrauklumas apima didelio tankio galimybę saugant didelius informacijos kiekius itin mažoje erdvėje, ženkliai kompaktiškiau nei tradicinės skaitmeninės laikmenos. DNR yra nepaprastai stabili ir patikima ilgalaikiam informacijos saugojimui. Pavyzdžiui, tinkamai saugoma gali išlikti tūkstančius metų ir jos palaikymui nereikia didelių nuolatinių energijos resursų, kaip įprastiems skaitmeniniams duomenų centrams.
R. Raišučio teigimu, mokslo sektoriaus ir startuolių sėkmingo bendradarbiavimas gali sukurti pasaulinio aktualumo inovacijas. Todėl labai svarbu pradėti bendradarbiauti anksčiau, siekiant užkirsti kelią klaidoms dėl žinių trūkumo ir maksimaliai siekti bendro rezultato.
Dovana valstybei
„Genomika“ į save dėmesį atkreipė, kuomet prieš dvejus metus pademonstravo naujųjų technologijų galimybes: jaunieji tyrėjai į DNR įrašė Lietuvos himną.
„Sugalvojome padaryti dovaną valstybei – parodyti visuomenei genetikos mokslo ateitį ir atkreipti pasaulio dėmesį, kad Lietuvoje gali vykti pasaulinio lygio moksliniai tyrimai. Pradėdami šią tradiciją nusprendėme apjungti žmones iš skirtingų sričių – genetikos, meno, menotyros, istorijos ir kt. bei kas metus sukurti vis sudėtingesnį moksliškai ir įspūdingesnį menine prasme bendrą kūrinį. Dirbdami kartu ieškojome būdo vaizdžiai ir suprantamai perteikti naujausius genetikos mokslo pasiekimus su kuriais galima susipažinti Valstybės pažinimo centre“, – sako L. Žemaitis.
Praėjusiais metais sukurtas ir pirmasis paveikslas, kuriame panaudotas DNR inkrustavimas. Paveikslas turi dvi puses – matomą ir nematomą. Nematomoje paveikslo dalyje – pirmą kartą istorijoje dažuose panaudota DNR įrašymo technologija, joje užkoduoti 196 žymiausi M. K. Čiurlionio darbų nuotraukos, metus iš žmonių rinkti palinkėjimai Lietuvai bei atvertos durys į skaitmeninę NFT meno formą.
