Mokslininkai ištyrė Madleno kultūros kanibalizmo įrodymus, aptiktus žmonių palaikų, iškastų Gougho urve Vakarų Anglijoje ir datuojamų maždaug 15 000 metų, liekanose.
Palaikuose matyti aiškūs rėžiai ir įspaudai, padaryti žmogaus dantimis. Kai kurie stambiausi kaulai buvo sulaužyti (kaip galima spėti, stengiantis pasiekti kaulų čiulpus), o keletas rastų kaukolių fragmentų buvo suformuoti į puodelius ar dubenis, kurie tikriausiai buvo naudojami gėrimui.
„Visada kilo klausimas, ar toks kanibalistinis elgesys būdingas tik šiai vietovei? Ar tai buvo kažkas keisto, kas nutiko per labai blogą žiemą, ar tai buvo kažkas daugiau?“ – klausia tyrimo bendraautorė, Gamtos istorijos muziejaus Londone archeologė bei antropologė Silvia Bello.
Ji ir Gamtos istorijos muziejaus doktorantas Williamas Marshas tyrė šiuos klausimus peržiūrėdami to meto žmonių palaikus – jų tyrimas paskelbtas žurnale „Quaternary Science Reviews“.
Šiame vėlyvajame paleolito laikotarpyje mokslininkai surado plačiai paplitusių kanibalizmo įrodymų visoje šiaurės vakarų Europoje. Tačiau jie taip pat aptiko įdomų kultūrinį ryšį: S.Bello teigimu, genetiniai tyrimai rodo, kad kanibalizmas buvo plačiai paplitęs tarp Madleno kultūros grupių šiaurės ir vakarų Europoje, bet ne tarp Epigravetės kultūros grupių, gyvenusių rytų ir pietų Europoje.
S.Bello pažymėjo, kad išvados paremtos nedidele genetine imtimi – iš palaikų buvo galima patikimai nustatyti tik aštuonių asmenų kilmę.
Tyrėjai taip pat aptiko požymių, kad Epigravetės kultūros grupės vėliau persikėlė į teritorijas, kuriose kadaise gyveno Madleno kultūros grupės – todėl smarkiai sumažėjo kanibalizmo paplitimas.
Akmens amžiaus Europa
Madleno kultūros žmonės buvo medžiotojai-rinkėjai, gyvenę didžiojoje šiaurės vakarų Europos dalyje prieš 17 000–12 000 metų, kai klimatas buvo daug vėsesnis nei dabar. Jų kultūra pavadinta pagal olą pietvakarių Prancūzijos Dordonės regione, kur rasta tūkstančiai šios kultūros artefaktų.
Ankstyvieji archeologai Madleno kultūros žmones įvardijo kaip „šiaurės elnių medžiotojus“ – nors jų radimvietės rodo, kad jie taip pat medžiojo arklius, bizonus ir kitus stambius žinduolius.
Maždaug tuo metu, kai Madleno kultūros žmonės gyveno Šiaurės ir Vakarų Europoje, Epigravetės kultūra gyveno Pietų ir Rytų Europoje (dabartinėje Italijoje, Balkanuose, Moldovoje, pietų Ukrainoje).
Braitono universiteto (JK) archeologas ir kanibalizmo ekspertas Jamesas Cole'as sako, kad naujasis tyrimas leido pažvelgti į dvi regione kartu gyvenusias populiacijas. Tačiau jis teigia, kad duomenys gali būti tik užuomina, jog Epigravetės laidojimo kultūra galiausiai pakeitė kanibalistinę Madleno kultūrą, nes genetinė tyrimo imtis buvo labai maža.
Su tuo sutinka ir Kolorado valstybinio universiteto (JAV) paleoantropologas Michaelas Pante. „Statistinė galia to, ką jie teigia, yra labai silpna, – sako jis. – Nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne, jiems reikia daugiau duomenų, kad galėtų tai įrodyti.“
Parengta pagal „Live Science“.
