Kliučių ugnikalnis (rus. Ключевской, Ключевская сопка), yra aktyvus stratougnikalnis Rusijai priklausančiame Kamčiatkos pusiasalyje, kuriame yra daugiau kaip 300 kitų ugnikalnių. Pasak Kamčiatkos ugnikalnių išsiveržimų likvidavimo grupės (KVERT), Kliučių ugnikalnio viršūnė yra 4750 metrų aukštyje virš jūros lygio, taigi ji aukštesnė už bet kurį kitą ugnikalnį Azijoje ar Europoje.
Kliučių ugnikalnis nuolat išsiveržia nuo birželio vidurio. Tačiau lapkričio 1 d. galingas ugnikalnio sprogimas paleido dūmų ir pelenų srautą, kuris pasiekė maksimalų 12 km aukštį virš Žemės paviršiaus, praneša NASA Žemės observatorija.
Dėl dūmų ir pelenų šleifo KVERT laikinai padidino aviacijos pavojaus lygį iki raudonojo (aukščiausio įmanomo lygio), todėl regione buvo uždrausta skraidyti lėktuvams. Dėl padidėjusios oro taršos taip pat buvo evakuotos kelios mokyklos.
Palydovas „Landsat 8“, kurį bendrai valdo NASA ir JAV geologijos tarnyba, užfiksavo įspūdingą išsiveržimo pliūpsnio nuotrauką (nuotrauka viršuje, spalvos pridėtos), kurioje raudonas lavos pliūpsnis ir pilki dūmai išsiskiria iš aplinkinių mėlynos spalvos debesų.
NASA palydovas „Aqua“ taip pat užfiksavo platesnį tikrų spalvų vaizdą (vaizdas apačioje), iš kurio matyti, kad dūmų juostos ilgis tuo metu siekė apie 1600 kilometrų. Tačiau Smitsono instituto Pasaulinės vulkanizmo programos duomenimis, galiausiai dūmų šleifo ilgis galėjo siekti iki 2255 kilometrų.
Pasak KVERT, išsiveržimas truko kelias dienas, bet dabar atrodo, kad Kliučių ugnikalnis gali būti visai nurimęs.
Kamčiatkos pusiasalis priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui – 40 200 km ilgio tektoninei juostai, kuri juosia Ramųjį vandenyną ir kurioje yra maždaug trys ketvirtadaliai aktyvių pasaulio ugnikalnių.
Ugnies žiedas pastaruoju metu buvo aktyvus ir kitose vietovėse: spalio 30 d. Iwo Jima salos (Japonija) pakrantėje įvyko povandeninis ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu iš sukietėjusios magmos susidarė visiškai nauja sala – nedidelė, bet jau matoma ir iš kosmoso.
Nors Kliučių ugnikalnio išsiveržusių dūmų ir pelenų pėdsakas buvo milžiniškas, jis vis dėlto dar gana toli nuo didžiausių kada nors žinomų išsiveržimų pliūpsnių.
Aukščiausias istorijoje užfiksuotas išsiveržimo pliūpsnis buvo 2022 m. sausį, išsiveržus Tongos povandeniniam ugnikalniui. Tąkart susidaręs dūmų, pelenų ir vandens garų stulpas iškilo į 57 km aukštį virš jūros lygio.
Po Tongos išsiveržimo mokslininkai perspėjo, kad dėl rekordinio vandens garų kiekio, išsiskyrusio į stratosferą, gali susilpnėti ozono sluoksnis. O šių metų rugsėjį mokslininkai iš dalies priskyrė išsiveržimą neįprastai didelės ozono skylės virš Antarktidos atsiradimo priežasčiai.
Tačiau naujausias Kliučių ugnikalnio išsiveržimo pliūpsnis greičiausiai neturės realaus poveikio ozono sluoksniui – nes jame buvo daug mažiau vandens garų ir jis nepasiekė tokio didelio atmosferos aukščio.
Parengta pagal „Live Science“.
