„Nėštumas yra bene intensyviausias hormoninis įvykis, kokį tik gali patirti žmogus. Taigi, manyti, kad smegenys nėštumo metu pasikeis, buvo pagrįsta“, – sako Ispanijos bendrosios universitetinės ligoninės Gregorio Marañón ligoninės darbuotoja Susana Carmona.
Ankstesni tyrimai, kuriuose dalyvavo nedaug dalyvių, parodė, kad nėštumas keičia kai kurių smegenų tinklų struktūrą. Norėdama atlikti tolesnius tyrimus, S. Carmona su kolegomis nuskenavo 110 pirmą kartą besilaukiančių motinų smegenis per trečiąjį nėštumo trimestrą – ir dar kartą praėjus mėnesiui po gimdymo. Tyrėjai taip pat skenavo 34 moterų, kurios niekada neturėjo vaikų, smegenis.
Tyrėjai nustatė, kad nėštumo metu ir po jo smegenyse įvyko reikšmingų pokyčių smegenų žievėje (išorinėje smegenų dalyje). Nėščių moterų smegenų žievė buvo vidutiniškai 2,5 proc. plonesnė ir 4,6 proc. mažesnės apimties, nei neturinčių vaikų. Dauguma šių skirtumų sumažėjo pogimdyminiu laikotarpiu – išskyrus du smegenų tinklus, vadinamus numatytojo režimo tinklu ir frontoparietaliniu tinklu. Šių tinklų regionai buvo bent 2 proc. plonesni, o jų tūris – beveik 3,6 proc. mažesnis, palyginti su vaikų neturinčiomis moterimis.
Numatytojo režimo tinklas yra labai svarbus savęs suvokimui ir socialinei sąveikai, o frontoparietalinis tinklas – vykdomosioms funkcijoms: tokioms kaip planavimas ir užduočių atlikimas. Norint išsiaiškinti, kodėl nėštumas keičia šiuos tinklus, reikia daugiau duomenų, tačiau viena iš plačiai paplitusių hipotezių yra ta, kad šie pokyčiai padeda pasirengti tėvystei, sako Catherine Monk iš Kolumbijos universiteto Niujorke.
Brendimo laikotarpiu smegenų žievė taip pat retėja – nes smegenyse tobulėja neuronų keliai: šis procesas vadinamas sinapsių atpjovimu. Tai galima įsivaizduoti kaip užmiesčio kelių sistemos pertvarkymą į greitkelių tinklą – vieni keliai uždaromi, o kiti paverčiami veiksmingais greitkeliais. Tai gali būti priežastis, kodėl smegenų žievė retėja ir nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu, sako C. Monk.
Būtų logiška, jei smegenys tobulintų kelius šiose srityse, kad būtų lengviau įsijausti į vaiką ir juo rūpintis, sako S. Carmona. „Jei paklaustumėte bet kurios motinos, dauguma jų pasakytų: po gimdymo jaučiuosi visiškai kitaip. Gali būti, kad už šio jausmo slypi šie pokyčiai, bet mes vis dar nežinome“, – teigia tyrėja.
Tačiau tai, kad dauguma žievės pokyčių po gimdymo pasikeičia, rodo, kad veikia ir kitas, dinamiškesnis mechanizmas. S. Carmona mano, kad tai gali būti plačiai paplitęs mikroglijų – smegenų imuninių ląstelių – sumažėjimas. „Visa jūsų imuninė sistema turi prisitaikyti, kad galėtumėte pagimdyti genetiškai kitokį žmogų – o mes žinome, kad mikroglijos gana greitai keičia formą ir skaičių“, – sako ji.
Šios išvados taip pat galėtų padėti geriau suprasti su nėštumu susijusias neurologines ir psichikos sveikatos būkles – pavyzdžiui, pogimdyminę depresiją, sako S. Carmona. „Svarbu suvokti, kad tėvystė prasideda dar prieš gimdymą, – teigia C. Monk. – Tuomet vyksta tiek daug smegenų pokyčių, kad galėtume į juos įsitraukti ir skatinti optimalią savijautą. Ir tai galėtų padėti šeimoms geriau pradėti naują gyvenimą.“
Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature Neuroscience“.
Parengta pagal „New Scientist“.
