Nors žmonės keistus dalykus danguje pastebi jau tūkstantmečius, šiuolaikinė NSO manija prasidėjo XX a. viduryje. Ir greičiausiai viską pradėjo pilotas Kennethas Arnoldas, kuris 1947 m. nurodęs, kad matė kelis „į lėkštes panašius orlaivius“ – ir taip atsirado terminas „skraidančios lėkštės“. O vos po kelių savaičių įvyko liūdnai pagarsėjęs Rozvelo incidentas, po kurio NSO tema popkultūroje subujojo.
Ilgus dešimtmečius NSO tema buvo nustumta į serialo „X Files“ lipdukais nuklijuotas lentynėles, tačiau pastarąjį dešimtmetį visuomenė (o svarbiausia – JAV vyriausybė) į NSO ėmė žiūrėti rimtai. 2017 m. laikraštis „New York Times“ paskelbė tris JAV karinio jūrų laivyno naikintuvų užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip keistieji objektai skrieja dangumi taip, kaip įprasti orlaiviai nesugebėtų.
Vėliau Pentagonas patvirtino vaizdo įrašų autentiškumą, o JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI) parengė oficialią ataskaitą šiuo klausimu. Atsiribodama nuo termino NSO, vyriausybė šią paslaptį pavadino „neatpažintais anomaliais reiškiniais“ (angl. Unidentified Anomalous Phenomena, UAP). Tiesa, raidė „A“ iš pradžių reiškė „oro“ – kol paaiškėjo, kad daugybė šių dalykų taip pat pamatomi ir vandenynuose. 2022 m. JAV Kongresas, remdamasis šia ataskaita, surengė klausymus – o NASA taip pat sukūrė programą šioms mįslėms tirti.
Vis dėlto akademinių tyrimų apie NSO ir NSO nebuvo atlikta daug. Todėl Jutos universiteto mokslininkai ištyrė maždaug 98 000 pranešimų apie JAV 2001–2020 m. pastebėtus NSO geografiją – kad išsiaiškintų, kur jie susitelkusi ir koks jų aplinkos kontekstas.
Pirmajam tikslui jie apskaičiavo stebėjimų skaičių, tenkantį 10 000 gyventojų kiekvienoje apskrityje – ir sudarė žemėlapį (angl. heat map), kuriame pavaizduotas didelis ir mažas pranešimų skaičius JAV žemyninėje dalyje. Jie nustatė, kad vakarinis šalies trečdalis buvo stebėtinai „karštas“, o pietryčiuose buvo pastebimas „šaltasis taškas“.
Vertindama aplinkos kontekstą, tyrėjų komanda daugiausia dėmesio skyrė dviem pagrindinėms kiekvienos vietovės sąlygoms: dangaus matomumo potencialui, kuris apima šviesos taršą, debesuotumą ir medžių lajas – ir galimybes danguje matyti fizinius objektus, t. y. kaip arti vietovių yra oro uostai ir karinės bazės.
Turbūt nenuostabu, kad žmonės UAP dažniau matė tose vietose, iš kurių atsiveria geresnis dangaus vaizdas ir kurios yra netoli vietų, kuriose yra daug orlaivių. Atrodo, kad vakarinė šalies geografinė dalis su plačiomis atviromis erdvėmis ir tamsiu dangumi, taip pat joje esantys objektai atitinka tai, kad ji yra toks „karštasis taškas“.
„Vakarai istoriškai susiję su NSO – 51-oji zona Nevadoje, Rozvelas Naujojoje Meksikoje, o čia, Jutoje, turime Skinvolkerių rančą (Skinwalker Ranch – vieta, kur pastebima daug NSO. lrytas.lt past.) ir karinę veiklą JAV kariuomenės Dugway bandymų poligone, – sako pagrindinis tyrimo autorius Richardas Medina. – Be to, čia yra stipri keliautojų bendruomenė, kuri ištisus metus poilsiauja valstybinėse žemėse. Žmonės būna lauke ir žiūri į dangų.“
Komanda teigia, kad objektų potencialo koreliacija leidžia manyti, jog žmonės dažnai mato tikrus objektus danguje – jie tiesiog nesupranta, kas tai yra. Galimi paaiškinimai – įprasti lėktuvai, bepiločiai orlaiviai, kariniai orlaiviai, oro balionai, palydovai, kosminių aparatų paleidimai ar net netradicinės transporto priemonės – pavyzdžiui, eVTOL (angl. electric vertical take off and landing, liet. elektriniai vertikalaus kilimo ir leidimosi įrenginiai). Ateiviai, žinoma, yra gana toli sąraše.
Tyrėjai teigia, kad jie ir toliau planuoja ištirti, ar pranešimai yra susiję su tam tikrais įvykiais. Pavyzdžiui, ar jų padaugėjo po to, kai išpopuliarėjo „X failai“, arba kai buvo transliuojamas UAP klausymas kongrese, arba iškart po „SpaceX“ paleidimo.
Šių pranešimų tyrimas taikant tikrus mokslinius procesus galėtų padėti surūšiuoti duomenis ir nustatyti, ką žmonės iš tikrųjų mato, susiaurinant liudijimus iki nedaugelio pranešimų, kurių iš tiesų neįmanoma lengvai paaiškinti.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „New Atlas“.
