Įdomu tai, kad ir viena, ir kita yra tiesa.
„Kai kurie žmonės pabunda nuo savo knarkimo garso, – sako Mičigano universiteto miego medicinos ir neurologijos klinikinė profesorė dr. Anita Shelgikar. – Kiti žmonės nesuvokia savo knarkimo, nepriklausomai nuo knarkimo intensyvumo ar dažnumo.“
Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą pabudimo slenkstį, t. y. polinkį pabusti iš miego, aiškina profesorė. Priklausomai nuo žmogaus, tam tikri garsai gali būti labiau trikdantys nei kiti.
Be to, tai, ar konkretų žmogų pažadina jo paties knarkimas, taip pat gali skirtis priklausomai nuo nakties.
„Tikėtina, kad triukšmo poveikis miegui yra daugiafaktorinis ir priklauso nuo tokių veiksnių kaip triukšmo stiprumas, triukšmo tipas, žmogaus jautrumo slenkstis ir kiti aplinkos veiksniai, kurie gali turėti įtakos miegui“, – sako A. Shelgikar. Ji pridūrė, kad kai kuriems žmonėms miegą gali trikdyti tokie garsai kaip šnabždesys ar tyli muzika.
Tačiau triukšmo vaidmuo budinant žmones nėra vienareikšmis – ypač knarkiantiems žmonėms.
„Įdomu tai, kad naujausiuose tyrimuose aprašytas metodas, vadinamas „faziškai užrakinta akustine stimuliacija“, t. y. specifinis garso perdavimo protokolas, padedantis padidinti lėtųjų bangų miego (kitaip vadinamo giliuoju miegu) kiekį“, – teigia mokslininkė.
Kitas veiksnys – ar knarkiantis asmuo miega REM (greitųjų akių judesių) miego fazėje, kai dažniausiai sapnuojama.
„Kai kurie duomenys rodo, kad REM miego metu išsibudinimo slenkstis yra žemesnis nei kitos fazės miego metu, – sako A. Shelgikar. – Daugeliui žmonių knarkimas yra stipresnis REM miego metu. Šis derinys gali lemti, kad kai kurie žmonės yra labiau linkę girdėti savo knarkimą REM miego metu.“
Knarkimas atsiranda, kai oras negali tinkamai patekti pro nosį ar burną. Nors knarkimas yra garsus ir erzina, retkarčiais pasitaikančio knarkimo nereikia bijoti. Tačiau jei knarkiama dėl tokios ligos kaip miego apnėja, tai gali padidinti insulto ar širdies smūgio riziką, teigia Klivlendo klinika.
Parengta pagal „Live Science“.
