Maždaug vištos dydžio sutvėrimas greičiausiai buvo tolimas didžiausių kada nors Žemėje vaikščiojusių būtybių protėvis. Jo atradimas šokiravo paleontologus – kurie anksčiau manė, kad Šiaurės pusrutulyje tuo metu dinozaurų nebuvo.
Dalinės kelių naujos rūšies Ahvaytum bahndooiveche individų liekanos pirmą kartą buvo aptiktos 2012 m. Popo Agie formacijoje Vajominge (JAV). Fosilijos, kurias daugiausia sudarė kojų kaulai, datuojamos maždaug 230 mln. metų, triaso laikotarpiu (prieš 251,9–201,3 mln. metų). Šios rūšies pavadinimas, išvertus rytų šošonų genties, kurios protėvių žemėse yra radimvietė, kalbos reiškia „dinozauras iš senų laikų“.
Naujajame tyrime, sausio 8 d. paskelbtame žurnale „Zoological Journal of the Linnean Society“, mokslininkai atskleidė, kad A. bahndooiveche greičiausiai buvo silezauridinis dinozauras, kurio aukštis siekė apie 0,3 metro, o ilgis nuo galvos iki uodegos – 0,9 metro. Tyrėjai mano, kad jis tikriausiai buvo visiškai suaugęs, kai nugaišo.
„Iš esmės jis buvo viščiuko dydžio, bet su labai ilga uodega, – sako pagrindinis tyrimo autorius, Viskonsino-Medisono universiteto paleontologas Davidas Lovelace'as.
Kojų kaulų forma leidžia manyti, kad A. bahndooiveche buvo labai tolimas zauropodų – didžiulių ilgakaklių dinozaurų, tokių kaip brachiozauras ir diplodokas, kurie greičiausiai atsirado maždaug po 50 mln. metų, grupės protėvis.
„Apie dinozaurus galvojame kaip apie gigantiškus milžinus, tačiau jie iš pradžių buvo ne tokie“, – pasakoja D. Lovelace'as.
Anksčiau nei tikėtasi
Įspūdingiausia naujųjų fosilijų reikšmė yra ta, kad jos perrašo tai, ką paleontologai manė žinantys apie tai, kaip greitai dinozaurai užkariavo planetą.
Pirmą kartą dinozaurai atsirado Gondvanoje – pietinėje senovinio superkontinento Pangėjos, kurią sudarė dabartinė Antarktida, Pietų Amerika, Afrika, Australija ir dalis Azijos, dalyje. Tačiau iki šiol iškastiniai duomenys rodė, kad dinozaurams prireikė iki 10 mln. metų, kol jie paplito šiaurinėje Pangėjos dalyje, vadinamoje Laurusija, kuri nuo to laiko suskilo į Šiaurės Ameriką, Grenlandiją, Europą ir likusią Azijos dalį.
Tačiau naujai aptiktas Laurusijos dinozauras yra tik maždaug 3 mln. metų jaunesnis už seniausią visuotinai pripažįstamą Gondavanos dinozaurą – Brazilijoje iškastą neįvardytos rūšies herrerasauridą, datuojamą 233 mln. metų (anksčiau buvo pasiūlyta ir kitų, senesnių Gondvanos dinozaurų fosilijų, tačiau paleontologų bendruomenėje jos nebuvo plačiai pripažintos).
Tyrimo komanda taip pat identifikavo galimus dinozaurų pėdsakus A. bahndooiveche apylinkėse, kurie gali būti dar senesni nei naujosios fosilijos. Tačiau šiuos pėdsakus dar reikia toliau tirti.
Neaišku, kaip dinozaurai taip anksti atsirado Laurusijoje, tačiau jiems galėjo padėti neįprastai drėgnas klimato periodas, vadinamas Karnijos pluvialiniu laikotarpiu, kuris prasidėjo prieš 234 ir baigėsi prieš 232 mln. metų. Dėl to dinozaurams galėjo būti lengviau pereiti dykumas palei Žemės ekvatorių. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai tik viena iš teorijų – ir norint tinkamai įminti šią paslaptį, jiems reikės aptikti daugiau ankstyvųjų Laurusijos dinozaurų.
„Mes tarsi užpildome dalį šios istorijos ir parodome, kad idėjos, kurių taip ilgai laikėmės – idėjos, kurias palaikė fragmentiški turimi įrodymai – nebuvo visiškai teisingos, – sako D. Lovelace'as. – Dabar turime įrodymų, kurie rodo, kad dinozaurai Šiaurės pusrutulyje buvo daug anksčiau, nei manėme.“
Parengta pagal „Live Science“.