„Vakar švenčiant laisvę, mus pasiekė gera žinia, jog moksliniame „BrewingScience“ žurnale publikuotas straipsnis apie tradicinį lietuvišką keptinį alų. Keptinio alaus darymo technologija yra ne tik unikali aludarystės bet ir kulinarinio paveldo dalis, todėl keptinis alus įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.
Mūsų nuomone, keptinis alus gali ir turėtų būti viena iš mūsų kraštą reprezentuojančių kulinarinių vertybių. Todėl mums džiugu, jog ši lietuviška aludarystės tradicija yra aktualizuojama ne tik Lietuvos bet ir užsienio profesionalių aludarių bei mokslininkų. Straipsnis rašytas ir tyrimas atliktas Graco (Austrija) taikomųjų mokslų universiteto mokslininkų. Prie publikacijos savo žiniomis prisidėjome ir mes“, – nurodo „Dundulis“.
Kaip nurodo Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC), lietuviškas keptinis alus – unikali alaus gamybos tradicijų atmaina, senesnė už darytinį alų. Apie ją žinota jau XVII a. – Mato Pretorijaus aprašytas keptinis gėrimas iš vandenyje paraugintos duonos, rugių, žirnių ir avižų mišinio primena keptinį alų. Gaminant tokį alų iš miežių tešlos formuojami kepalai, jie kepami duonkepėje krosnyje, sulaužomi, užpilami virintu vandeniu, išbrinkinami, tada nuleidžiama misa, išpilstoma į statines ir rauginama.
LNKC teigimu, ilgiausiai šio alaus gamyba buvo praktikuojama Rokiškio krašte, ypač – Jūžintų apylinkėse, kur jo gamybai naudojami apyniai ir pelynai, aviečių stiebai ir lapai, džiovintų obuolių ir kriaušių nuovirai.
Keptinis alus pasaulyje
Manoma, kad keptinis alus yra seniausias ir primityviausias alaus variantas, koks jis buvo gaminamas Senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Dar ir dabar Egipte paplitęs gėrimas bouza (arab. بوظة ), gaminamas iš miežinės duonos kepalų, greičiausiai tęsia tradiciją, kuri pavaizduota 5000 m. senumo alaus gamybos piešiniuose.
Keptinio alaus tradicija išsilaikiusi ir kai kur Europoje. Tokiu principu yra gaminamas suomiškas sahti, kuris gardinamas kadagio uogomis ir košiamas per kadagio šakas. Estijoje panašiai gaminamas koduõlu („naminis alus“). Iš keptinio alaus gamybos išsivystė ir giros tradicija Rytų Europoje.
Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių išsaugojusi archajišką keptinio alaus gamybos tradiciją. Ji Lietuvą pasiekė per Livoniją ir istoriškai paplitusi šiaurės Aukštaitijoje. Tradicija buvo naudojama bei vystoma vietos dvaruose.
Iš pradžių keptinio alaus gamyba buvo vyrų aludarių darbas, tačiau nuo XX a. pirmos pusės keptinį alų dažniausiai gamina moterys, ir tradicija perduodama per moterišką liniją.