Siekdama nustatyti, kaip Maria sugebėjo sulaukti tiek metų, Ispanijos Josepo Carreraso leukemijos tyrimų instituto tyrėjų vadovaujama komanda atliko išsamią analizę – nuo jos genų, baltymų, mikrobiomo iki medžiagų apykaitos.
Jų ataskaitoje, kuri dar turi būti recenzuota, pateikiamas retas žvilgsnis į ląstelinį mechanizmą, kuris kai kuriems iš mūsų gali suteikti galimybę įžengti į antrąjį šimtmetį.
Maria buvo superšimtmetė – žmogus, kuris sulaukia 110 metų arba daugiau – ir tai yra nemažas pasiekimas. Tik maždaug 1 iš 10 žmonių, kurie sulaukia šimto metų gyvenimo, vėliau sugeba išgyventi dar vieną dešimtmetį.
Naudodami daugybę įvairių analizės metodų ir interviu, tyrėjai nustatė, kad Maria išpildė daugelį rekomenduojamų kriterijų, susijusių su ilgaamžiškumu ir sveiku senėjimu.
Ji gyveno psichologiškai, socialiai ir fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, pavyzdžiui, praleisdavo daug laiko su šeima ir draugais. Visi šie veiksniai, kaip žinoma, padeda išvengti demencijos. Maria taip pat gerai maitinosi, daugiausia laikydamasi Viduržemio jūros regiono dietos, kuri yra siejama su ilgesne gyvenimo trukme.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į vieną dalyką – Marios meilę jogurtui. Tyrėjai mano, kad tokia superšimtmetės pasirinkta mityba padėjo paskatinti sveikų žarnyno bakterijų vystymąsi, ir iš tiesų jos žarnyno mikrobiomas buvo panašus į daug jaunesnio žmogaus.
„Mikroorganizmai labai svarbūs ne tik nustatant mūsų organizmo metabolitų sudėtį, bet ir uždegimą, žarnyno pralaidumą, pažinimą, kaulų ir raumenų sveikatą“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Mūsų DNR pokyčiai jau seniai laikomi labai svarbiais, lemiančiais mūsų mirtingumą. Maria turėjo genų, susijusių su stipresne imunine sistema, apsauga nuo širdies ligų ir mažesne vėžio rizika.
Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamas DNR metilinimas – cheminis procesas, kuris daro įtaką genų raiškai. Kadangi šiam mechanizmui įtakos turi aplinkoje patiriamas stresas, jis dažnai naudojamas gyvenimo išbandymų eigai įvertinti, vadinamajam mūsų biologiniam amžiui nustatyti.
„Stebėtina, kad visi skirtingi amžiaus algoritmai, pagrįsti DNR metilinimu, davė tą patį rezultatą, – rašo tyrėjai. – Mūsų tirtai superšimtmetei buvo nustatytas daug jaunesnis biologinis amžius nei jos tikrasis chronologinis amžius, ir tai pasireiškė trijuose skirtinguose analizuotuose audiniuose.“
Kiti tyrėjų pabrėžti veiksniai buvo labai efektyvi Marios medžiagų apykaita, lėmusi mažesnį „blogojo“ cholesterolio ir didesnį „gerojo“ cholesterolio kiekį, taip pat žemas uždegimo lygis (apsaugantis nuo daugelio sveikatos problemų).
Pati Maria savo ilgą gyvenimą aiškino „organizuotu gyvenimu ir malonia aplinka“, tačiau akivaizdu, kad veikė daugybė veiksnių. Nors dauguma iš mūsų nesulauks 117 metų, šis tyrimas padeda suprasti, kaip suteikti organizmui geriausias galimybes senėti be sveikatos sutrikimų ir ligų, ir taip pagerinti savo sveikatą senatvėje.
„Mūsų tyrimo metu susidaręs vaizdas rodo, kad itin ilgas gyvenimas ir prasta sveikata nėra neatsiejamai susiję ir kad abu procesus galima atskirti ir išskaidyti molekuliniu lygmeniu“, – rašo mokslininkai.
Tyrimas dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale, tačiau jį galima rasti išankstinių leidinių svetainėje „BioRxiv“.
Parengta pagal „Science Alert“.