Tyrėjai, atlikę didelio monumento, vadinamo Flegstounu (angl. Flagstones), artefaktų radiokarboninę analizę, nustatė, kad jis datuojamas maždaug 3200 m. pr. m. e. – t. y. maždaug 200 metų seniau už Stounhendžą. Anksčiau archeologai manė, kad Flegstounas yra tokio pat amžiaus kaip ir ankstyviausi Stounhendžo etapai (Stounhendžas buvo statomas ir perstatomas šimtmečiais). Tyrėjai savo išvadas kovo 6 d. paskelbė žurnale „Antiquity“.
Dėl šio atradimo Flegstounas yra ankstyviausias žinomas didelis apskritas aptvaras Didžiojoje Britanijoje, sako Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) archeologijos lektorė ir pagrindinė tyrimo autorė Susan Greaney. „Gali būti, kad Flegstounas buvo nukopijuotas Stounhendže, arba gali būti, kad mums reikia grįžti prie Stounhendžo datavimo ir pagalvoti iš naujo“, – sako ji.
Flegstounas – senovinis paminklas ir laidojimo vieta – buvo atrastas devintajame dešimtmetyje, statant Dorčesterio aplinkkelį pietvakarių Anglijoje, Dorseto grafystėje. Kasinėjimų metu atkastas 100 metrų pločio apskritas griovys, su susikertančiomis duobėmis. Duobėse rasti mažiausiai keturi žmonių palaikų rinkiniai: kremuoto suaugusio žmogus ir trijų vaikų. Iš dalies kremuoti dar trijų suaugusiųjų palaikai yra kitoje šio monumento vietoje.
Dabar pusė paminklo yra po aplinkkeliu, o kita pusė – po istoriniais namais, kuriuos valdo gamtosaugos organizacija „National Trust“. Vietovės artefaktai saugomi Dorseto muziejuje.
Flegstounas yra maždaug už 60 km į pietvakarius nuo Stounhendžo. Jo panašumas į ankstyvąjį Stounhendžo etapą, kuriame taip pat yra kremuotų palaidojimų ir panašaus dydžio aptvaras iš susikertančių duobių, paskatino archeologus manyti, kad šie du objektai buvo pastatyti tuo pačiu metu, apie 2900 m. pr. m. e. Tačiau atlikdama doktorantūros tyrimą S. Greaney sudarė išsamesnę Dorčesterio apylinkėse esančių neolito paminklų, kurių artefaktai saugomi Dorseto muziejuje, grupės laiko juostą.
„Naudodami naujas tikslių radiokarboninio datavimo technologijas ir pažangius statistinius metodus, dabar galime gauti tikrai tikslius duomenis apie tai, kada vyko tokie įvykiai kaip šių paminklų statyba“, – sako S. Greaney.
Siekdami tiksliau datuoti Flegstouną, mokslininkė ir jos kolegos nustatė radionuklidinę žmogaus palaikų, elnio ragų ir medžio anglies, rastų toje vietoje, datą. Derindami šias datas su archeologinių radinių, rastų šioje vietoje, datomis, S. Greaney ir jos kolegos apskaičiavo, kad duobės buvo iškastos apie 3650 m. pr. m. e., tačiau apskritas aptvaras buvo suformuotas tik 3200 m. pr. m. e., o palaidojimai jame buvo įrengti netrukus po to. Jaunas suaugęs vyras, kuris buvo palaidotas po dideliu akmeniu Flegstouno centre, ten buvo patalpintas gerokai vėliau – praėjus maždaug 1000 metų po to, kai paminklas buvo pradėtas naudoti.
Naujo tipo paminklas
5200 metų senumo Flegstounas yra seniausia žinoma didelė apskrita aptvarinis monumentas Didžiojoje Britanijoje. Po jo pastatymo apskritimo formos paminklai buvo pastatyti daugelyje kitų vietovių.
„Tai dalis perėjimo nuo vyraujančių stačiakampių ar linijinių monumentų ar netaisyklingų aptvarų prie apskritų formų“, – sako S. Greaney.
Naujajame tyrime teigiama, kad apskritimo formos paminklai, tokie kaip Flegstounas, „galėjo būti įtakoti Airijos praktikų, kur tuo metu žmonės kremuotus mirusiuosius laidojo apvaliuose pereinamuosiuose kapuose“, – sakė ji.
Nors naujos datos rodo, kad Flegstounas yra senesnis už Stounhendžą, S. Greaney mano, kad mokslininkai turėtų iš naujo įvertinti ir nustatyti Stounhendžo datą. Juk manoma, kad kai kurie Stounhendžo artefaktai yra senesni už pačią vietovę.
„Prie Stounhendžo aptvarų įėjimų rasta keletas gyvūnų kaulų, kurie datuojami maždaug 3200 m. pr. m. e., – sako tyrėja. – Buvo daroma prielaida, kad šie elnių kaulai ir galvijų kaukolės buvo saugomi kurį laiką, kol buvo įmesti į griovį.
„Dabar, gavus naują Flegstouno datavimą, galima pažvelgti į šias nuosėdas, kurios buvo šiek tiek gilesnėse griovio dalyse, ir paklausti, ar buvo ankstesnis aptvaras, sudarytas iš susikertančių duobių, kurias tik vėliau žmonės sujungė į vientisesnį griovį, o tai įvyko apie 2900 m. pr. m. e.“, – apibendrina S. Greaney.
Parengta pagal „Live Science“.