„Laikui bėgant dykumos tai atsiranda, tai išnyksta, – sako Michaelas Petraglia iš Grifito universiteto Australijoje – „Iš Afrikos atkeliauja hipopotamai. Kodėl ne homininai?“
Ankstesni tyrimai parodė, kad per pastaruosius 1,1 mln. metų Arabijoje buvo keli lietingi laikotarpiai. Šių drėgnų laikotarpių metu pusiasalyje tekėjo upės ir telkšojo ežerai, augo pievos ir miškai. Šiuolaikiniai žmonės ir kiti neidentifikuoti homininai tokiais svetingais laikais atsikėlė į šią teritoriją.
M. Petraglia tyrėjų komanda paėmė stalagmitų ir stalaktitų mėginius iš septynių urvų, esančių Umm Er Radhuma formacijoje centrinėje Arabijoje. Kadangi šie dariniai susidaro į urvus tekant vandeniui, juose yra praeities klimato pėdsakų.
Mokslininkai juos datavo dviem metodais: urano-torio datavimu ir urano-švino datavimu. Pasak M. Petraglios, urano-švino datavimas yra reikšminga pažanga, nes leidžia sausumos klimato pėdsakus pratęsti daug toliau į praeitį.
Per pastaruosius 8 mln. metų urvuose užfiksuoti keturi drėgnieji laikotarpiai: prieš 7,44–6,25 mln. metų, prieš 4,10–3,16 mln. metų, prieš 2,29–2,01 mln. metų ir prieš 1,37–860 tūkst. metų.
Kol kas neturime fosilijų, kurios atskleistų, kokios buvo Arabijos ekosistemos šiais drėgnaisiais laikotarpiais. Tačiau pasak tyrėjų, jei pastarasis milijonas metų yra koks nors orientyras, galime tikėtis turtingų pievų ir miškų aplink upes ir ežerus.
„Staiga pradedame suvokti, kiek gyvenama galėjo būti šioje teritorijoje“, – sako tyrime nedalyvavusi Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkė Anya Crocker. Ji sako, kad ženklai urvuose tikriausiai gerai atspindi sąlygas visoje Arabijoje, nes kritulių kiekį ten kontroliuoja musonas, kuris veikia žemyno mastu.
Taip pat gali būti, kad drėgnos sąlygos buvo ir Sacharos dykumoje vakaruose, sako M. Petraglia. Tokiu atveju Šiaurės Afrikoje ir Arabijoje galėjo būti įspūdingi žalieji koridoriai.
A. Crocker taip pat rado įrodymų, kad per pastaruosius 11 mln. metų Sacharoje būta drėgnų laikotarpių: „Atrodo, kad šie sausringi ir drėgni ciklai labai gražiai sutampa“.
Tyrimo metu nustatytas 8 milijonų metų laikotarpis apima visą žinomą homininų evoliucijos laikotarpį. Ankstyviausi homininai, tokie kaip Sahelanthropus ir Australopithecus, žinomi tik iš Afrikos. Tik mūsų Homo genties atstovai gyveno už Afrikos ribų. Seniausias žinomas yra Homo erectus iš Dmanisio (Gruzija), atsirado prieš 1,8 mln. metų. Šangčene (Kinija) taip pat yra rasta nežinomų kūrėjų prieš 2,1 mln. metų pagamintų akmeninių įrankių.
M. Petraglia sako, kad gali būti, jog homininai – įskaitant ir tuos, kurie atsirado prieš Homo – gyveno Arabijoje, kai klimatas buvo tinkamas. „Drėgni periodai mums sako, kad nėra jokios priežasties, kodėl to negalėtų būti“, – sako mokslininkas. Problema ta, kad Arabijos fosilijose yra didžiulė spraga, apimanti laikotarpį nuo maždaug 5 mln. iki 500 000 metų prieš mūsų erą: „Iki šiol Arabijoje niekas nei ieškojo, nei rado tokio amžiaus radinių“.
„Nežinau jokių priežasčių, kodėl jie negalėjo migruoti, jei ten buvo pakankamai drėgna“, – sako A. Crocker.
Pastarieji drėgnesni laikotarpiai leido žmonėms įsikurti vietovėse, kurios dabar yra nederlingos dykumos. Balandžio 2 d. paskelbtame tyrime aprašyta dviejų akmens amžiaus moterų iš dabartinės Libijos DNR. Jos gyveno maždaug prieš 7000 metų, Afrikos drėgnuoju laikotarpiu prieš 14 500–5 000 metų – kai Sachara buvo žalia.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.