Per pastaruosius du dešimtmečius šioje dykumoje apsigyveno daugiau žmonių, pasikeitė kraštovaizdis, jis tapo labiau pritaikytas žemės ūkiui ir urbanizuotas – o tai iš dalies lėmė, kad dykuma tapo žalesnė, teigia mokslininkai. Kita dėlionės dalis – klimato kaita, dėl kurios regione padaugėjo musoninių kritulių.
Taro dykuma, dar vadinama Didžiąja Indijos dykuma, užima 200 000 kvadratinių kilometrų plotą šiaurės vakarų Indijoje ir pietryčių Pakistane. Nors daugelis pasaulio dykumų susiduria su vis didėjančiomis sausromis, Taro dykuma tapo miestų ir žemės ūkio plėtros centru, todėl ji yra labiausiai apgyvendinta dykuma pasaulyje, kurioje gyvena daugiau kaip 16 mln. žmonių.
„Padidėjęs vandens ir energijos prieinamumas lėmė žemės ūkio ir miestų teritorijų plėtrą, dėl kurios regione gerokai padidėjo pasėlių derlius“, – sako tyrimo bendraautorius Indijos technologijos instituto Gandhinagare statybos inžinierius Vimalas Mishra. – Pasaulyje nėra kitos dykumos, kurioje pastaruoju laikotarpiu būtų padidėjusi urbanizacija, žemės ūkis ir kritulių kiekis“.
Naujajame tyrime paskelbtame žurnale „Cell Reports Sustainability“, analizuoti 2001–2023 m. palydoviniai duomenys. V. Mishra ir jo komanda nustatė, kad per šį laikotarpį dykuma tapo vidutiniškai 38 proc. žalesnė, o palydovinėse nuotraukose matoma daugiau augmenijos.
Siekdami suprasti, kodėl būtent vyksta žalėjimas, tyrėjai taip pat išnagrinėjo istorinius duomenis apie gyventojų skaičiaus didėjimą Taro dykumoje, drėkinimo infrastruktūrą ir klimato modelius.
Tyrimų rezultatai rodo, kad Tara dykuma žalėja pirmiausia dėl to, kad vasaros musoniniais sezonais iškrenta daugiau kritulių (iš viso jų iškrito 64 proc. daugiau), o antra, dėl drėkinimo infrastruktūros, kuri iškelia požeminį vandenį į paviršių ne musonų sezono metu.
Autoriai teigia, kad tvarus Taro dykumos vandens išteklių valdymas gali padėti šiai teritorijai prisitaikyti ir toliau išlaikyti augantį gyventojų skaičių. Tačiau šiltėjanti temperatūra gali kelti grėsmę 16 mln. žmonių, gyvenančių šioje dykumoje, o pernelyg didelis požeminio vandens naudojimas drėkinimui gali išeikvoti išteklius, pažymėjo tyrėjai.
Tyrėjai teigia, kad tvarus vandens valdymas, sausrai atsparūs augalai, prisitaikymas prie didėjančio karščio ir atsinaujinanti energija – visa tai turi būti ateities plėtros Taro dykumoje dalis.
Padidėjęs musoninių kritulių kiekis taip pat gali reikšti didesnius potvynius, nes klimato modeliai numato, kad padidėjęs kritulių kiekis ekstremalių oro sąlygų metu iškris staiga, o tai gali pakenkti namams ir kitiems pastatams dykumoje.
Vis dėlto, jei lietus bus valdomas ir prie jo bus prisitaikyta, padidėjęs kritulių kiekis taip pat gali padėti regione klestėti žmonėms ir žemės ūkiui. Atskirą tyrimą atlikę mokslininkai prognozuoja, kad iki XXI a. pabaigos dar didesnė kraštovaizdžio dalis taps žalia.
Šie pokyčiai padidintų regiono aprūpinimą maistu, tačiau gali kelti grėsmę vietinei biologinei įvairovei – prie dykumų prisitaikiusioms specializuotoms rūšims ir tradiciniams klajoklių ūkininkavimo metodams. Mokslininkai įspėja, kad tęsiant plėtrą būtina atsižvelgti į būtinybę išsaugoti šiuos dykumų aplinkos aspektus, rašo „Live Science“.