Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkų komanda išmatavo benzeno išmetimo iš dujinių viryklių lygį 87 namuose, taip pat kai kuriose iš šių vietų atliko dujų judėjimo analizę ir kompiuteriniais modeliais ištyrė, kaip benzenas gali plisti.
Duomenys rodo, kad namuose, kuriuose yra dujinės viryklės, išskiriančios daugiausia benzeno, ir kuriuose yra mažiausia ventiliacija, benzeno keliama vėžio rizika yra „žymiai padidėjusi“, ypač vaikams, kurių rizika susirgti vėžiu padidėja 1,85 karto daugiau nei suaugusiųjų.
„[Dujinės] viryklės degimo metu išskiria benzeną, kuris yra žinomas kancerogenas, – rašo tyrėjai paskelbtame straipsnyje. – Šiame tyrime vertinamas benzeno poveikis gyventojams ir su juo susijusi rizika 6,3 mln. JAV gyventojų.“
Susiję straipsniai
Tyrimo metu buvo surinkta daug duomenų. Kaip buvo galima tikėtis, vėžio rizika buvo didesnė butuose ir mažesniuose namuose, o benzenas dažnai pasklisdavo toli ir pasiekdavo miegamuosius, dar labiau didindamas pavojų, nes ten mes praleidžiame didžiąją laiko dalį.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), poveikis laikomas toleruotinu, jei dėl jo kylanti vėžio rizika yra ne didesnė nei viena iš milijono: tai reiškia, kad iš milijono žmonių, patyrusių tą poveikį, tikėtina, jog dėl to susirgs tik vienas.
Ši analizė parodė, kad dėl blogiausių benzeną išskiriančių dujinių viryklių poveikio miegamajame, vėžio rizika per visą gyvenimą vaikams svyravo nuo 1,92 iki 12,03 atvejo iš milijono, o suaugusiems – nuo 0,94 iki 5,89 atvejo iš milijono. Tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nurodomą lygį.
Svarbu pažymėti, kad taip yra blogiausių scenarijų atveju, kai benzeno išmetimas yra didžiausias, o vėdinimas – mažiausias, tačiau jie parodo potencialius pavojus, ypač vaikams, kurių kūno svoris yra mažesnis, o kvėpavimo dažnis – didesnis.
123rf asociatyvinė nuotr.
„Šie rodikliai gali skirtis priklausomai nuo namų dydžio, oro sąlygų, gartraukio naudojimo, namų vėdinimo ir kitų su būstu susijusių veiksnių, taip pat orkaitės ir viryklės naudojimo dažnumo ir trukmės ir nuo kiekvieno žmogaus medžiagų apykaitos ir kitų fiziologinių savybių“, – rašo tyrėjai.
Gera šio tyrimo žinia yra ta, kad padidinus ventiliaciją (netgi tiesiog atidarius langą) ir sumažinus dujinių viryklių naudojimo dažnį, galima pasiekti didelį pokytį, tr tai yra pagrindinis dalykas, kurį mokslininkai nori pabrėžti, rašo „Science Alert“.
Ankstesniame tyrime nustatyta, kad kasmet dėl dujinių viryklių poveikio miršta 40 tūkst. europiečių. Remiantis šio tyrimo, paskelbto 2024 m., duomenimis, vienas iš trijų namų ūkių Europoje naudoja dujines virykles.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Hazardous Materials“.