Šios figūrėlės, kurios greičiausiai buvo nešiojamos kaip pakabukai, gali vaizduoti šių asmenų protėvius, rašoma naujame tyrime, kuris paskelbtas naujausiame 2025 m. žurnalo „Atiqot“ numeryje. Gali būti, kad palaidoti asmenys arba jų protėviai buvo afrikiečiai, atsivertę į krikščionybę ir persikėlę į Negevą, rašė tyrėjai.
„Figūrėlės rodo, kad maždaug prieš 1500 metų šalies pietuose gyveno krikščionių bendruomenė, kurios dalis narių galbūt buvo kilę iš Afrikos“, – sakoma Izraelio senienų administracijos pranešime.
Trys palaidojimai, kuriuose buvo dviejų moterų ir vieno vaiko palaikai, buvo rasti kapinėse netoli Tel Malatos archeologinės vietovės Negevo šiaurės rytuose. Kapinės datuojamos romėnų ir Bizantijos laikotarpiu, jose yra daug akmenimis grįstų kapų.
Archeologai kasinėja Tel Malḥatą nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio – ir rado artefaktų, liudijančių, kad vietovė buvo gyvenama ne vieną kartą nuo viduriniojo bronzos amžiaus (2000–1500 m. pr. m. e.). Ankstyvuoju romėnų laikotarpiu šioje vietovėje stovėjo tvirtovė arba įtvirtintas dvaras, kuris vėliau romėnų ir Bizantijos laikotarpiu tapo centrine gyvenviete ir administracine sostine, rašoma mokslininkų tyrime. Įvairiuose tyrimuose pažymima, kad vietovė buvo svarbioje prekybos kryžkelėje, per kurią keliaudavo prabangos prekės iš Arabijos ir kitų kraštų.
Tikėtina, kad juodmedis buvo atgabentas kaip prekė. Tai šiuo atveju yra Ceilono juodmedžio (Diospyros ebenum), lėtai augančio medžio iš pietų Indijos ir Šri Lankos, mediena.
Tyrėjai pažymėjo, kad Bizantijos imperija IV mūsų eros amžiuje pradėjo prekybą su Indija ir Šri Lanka, kurios tiekė imperijai augalus, prieskonius, medvilnę, šilką ir juodmedį. Palaidojimai datuojami šeštuoju-septintuoju mūsų eros amžiais – praėjus keliems šimtmečiams po šios prekybos pradžios.
Motinos ir vaiko palaidojimai
Iš penkių analizuotų figūrėlių trys pagamintos iš kaulo, dvi – iš juodmedžio. Nors kaulinės figūrėlės buvo paplitusios nuo neolito laikotarpio ir naudojamos buitiniuose ritualuose bei laidotuvėse, mokslininkai teigia, kad juodmedžio figūrėlės yra labai retos.
Nors mirusieji buvo palaidoti krikščioniško tipo kapuose, gali būti, kad figūrėlės vaizduoja protėvius – taigi, jos atspindi iš kartos į kartą perduodamas tradicijas: net ir priėmus krikščioniškąją religiją, teigia tyrėjai.
Viename kape buvo palaidota moteris, mirusi būdama 18–21 metų amžiaus ir turėjusi keletą įkapių: stiklinių indų, bronzinę apyrankę ir kaulinę figūrėlę, vaizduojančią moterį.
Kitoje kapavietėje buvo palaidota moteris, kuri galėjo būti šiek tiek vyresnė – 20 – 30 metų. Ji buvo palaidota su dviem alebastriniais indais ir keliomis įkapėmis, įskaitant vieną kaulinę figūrėlę, vaizduojančią viršutinę moters kūno dalį, ir vieną juodmedžio figūrėlę, kurioje pavaizduotas labai detalus moters veidas su tipiškais afrikietiškais bruožais.
Paskutinėje kapavietėje buvo palaidoti 6–8 metų vaiko palaikai su bronziniais papuošalais ir dviem figūrėlėmis – viena iš kaulo, kita iš juodmedžio. Ant juodmedžio pakabuko pavaizduotas labai detalus vyriškos lyties figūros veidas ir liemuo su tipiškais afrikietiškais bruožais. „Figūrėlė turi ilgus plaukus ir galbūt vaizduoja mirusiojo protėvį“, – rašo tyrėjai
Juodmedžio spalvos figūrėlės moterų ir vaiko kapuose yra panašaus dydžio ir stiliaus, o tai leidžia daryti prielaidą, kad mirusieji buvo giminiškai susiję. „Tikėtina, kad moteris ir vaikas, kurie buvo palaidoti greta ir kurių kapuose aptiktos dvi figūrėlės, priklausė tai pačiai šeimai – ir galbūt jie netgi buvo motina ir sūnus“, – teigia tyrėjai.
Parengta pagal „Live Science“.