Daugiau nei 99,99 proc. viso Žemėje esančio aukso ir kitų brangiųjų metalų, tokių kaip rutenis, yra „įkalinti“ branduolyje, esančiame po maždaug 3000 kilometrų storio kietų uolienų sluoksniu – toli už žmonijos technologinių galimybių ribų.
Manoma, kad šie taurieji metalai buvo „įkalinti“ branduolyje prieš 4,5 milijardo metų, kai formavosi mūsų planeta.
Naudodamiesi pažangiais tyrimų metodais, mokslininkai nustatė, kad Havajų vulkaniniuose bazaltuose brangiųjų metalų koncentracija buvo gerokai didesnė nei įprasta Žemės mantijoje.
„Mūsų duomenys patvirtina, kad medžiagos iš Žemės branduolio – įskaitant auksą ir kitus tauriuosius metalus – kyla į viršutinę mantijos dalį, – sakė vienas iš tyrimo autorių Nilsas Messlingas iš Getingeno universiteto – Kai gavome pirmuosius rezultatus, supratome, kad radome auksą!“
Šie atradimai keičia anksčiau vyravusią nuomonę, kad Žemės branduolys yra visiškai izoliuotas. Sabar aiškėja, kad vulkaninių išsiveržimų metu medžiagos iš branduolio gali patekti į paviršių, o ateityje tokius „nuotėkius“ bus galima tirti išsamiau.
Mokslininkai taip pat teigia, kad tam tikros rutenio formos gali tapti nauju žymekliu, padėsiančiu geriau suprasti branduolio ir mantijos sąveiką.
Naujoji analizė rodo, kad keli šimtai kvadrilijonų tonų perkaitusios medžiagos, esančios ties branduolio ir mantijos riba, gali kilti į paviršių ir formuoti tokias vandenyno salas kaip Havajai.
Tai taip pat reiškia, kad bent dalis pasaulyje esančio aukso ir kitų brangiųjų metalų, kuriais šiandien naudojamės, galėjo atkeliauti tiesiai iš Žemės gelmių – iš paties branduolio.
Vis dėlto, pasak tyrėjų, kol kas neaišku, ar šis branduolio medžiagų „nutekėjimo“ procesas vyko ir praeityje.
„Mūsų išvados atveria visiškai naują požiūrį į vidinę mūsų planetos dinamiką ir jos evoliuciją“, – pažymima tyrime.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Independent“.