Piršto atspaudą, padarytą raudonu mineralu ochra, paliko neandertalietis – artimiausias išnykęs šiuolaikinių žmonių giminaitis. Neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 40 000 metų, tačiau šimtus tūkstančių metų gyveno Europoje, kol į žemyną atvyko ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės.
Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad raudonasis taškas vaizduoja akmens „nosį“, jis paliktas ant veidą primenančio akmens. Šis atradimas yra dar vienas kirtis idėjai, kad neandertaliečiai esą negebėjo kurti simbolinio meno.
Tačiau kai kurie ekspertai nėra įsitikinę, kad taškas yra simbolinis.
Antropologas ir archeologas Bruce’as Hardy iš Keniono koledžo JAV, kuris nedalyvavo tyrinėjant radinį, teigia, kad raudonas taškas tikrai yra tyčinis, tačiau daugiau nieko negalima pasakyti. „Akivaizdu, kad taškas buvo paliktas tyčia. Tačiau veido neįžvelgiau – simbolika yra stebėtojo akyse“, – sako jis.
Gegužės 5 d. žurnale „Archaeological and Anthropological Sciences“ paskelbtame tyrime aprašomas 2022 m. atradimas San Lasaro uolų slėptuvėje, esančioje Segovijos pakraštyje centrinėje Ispanijoje.
Mokslininkai turi įrodymų, kad šiame regione prieš 44 000–41 000 metų gausiai gyveno neandertaliečiai – tačiau nėra įrodymų, kad čia kada nors gyveno ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės.
Senovinis veidas?
Į didelę bulvę panašus akmuo yra maždaug 15 cm ilgio, o jo vienas galas turi neaiškios antakio formos įdubimus. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad sąmoningai žemiau „antakių“ pridėjus raudoną taškelį, vaizduojantį nosį, akmuo tampa primityviu žmogaus veido atvaizdu.
„Šis radinys yra išsamiausias ir seniausias pasaulyje žmogaus piršto atspaudo įrodymas, vienareikšmiškai priskiriamas neandertaliečiams, pabrėžiantis sąmoningą pigmento naudojimą simboliniais tikslais“, – sakoma Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (CSIC) pareiškime.
Raudonas taškas atrodo tolygiai išsidėstęs, tačiau teismo ekspertizė ir analizė, kaip jis atspindi skirtingo ilgio šviesos bangas, parodė, kad tai piršto antspaudas su išskirtiniu griovelių raštu – tikriausiai suaugusio neandertaliečio vyro.
Atrodo, kad granito gabaliukas į uolų slėptuvę buvo atneštas sąmoningai, tikriausiai iš netoliese esančios upės, kurioje jis susiformavo. „Tai, kad akmuo buvo pasirinktas dėl savo išvaizdos, o paskui pažymėtas ochra, rodo, kad egzistavo žmogaus protas, gebantis simbolizuoti, įsivaizduoti, idealizuoti ir projektuoti savo mintis į objektą“, – rašo tyrėjų komanda.
Akmens amžiaus menas
Jau kelis dešimtmečius archeologai diskutuoja, ar neandertaliečiai kūrė abstraktų meną. Prancūzijoje ant urvų sienų rasta graviūrų, kurioms gali būti iki 75 000 metų – tačiau net ir geriausi neandertaliečių meno kūriniai nublanksta greta ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių piešinių, nutapytų urvuose, pavyzdžiui, Šovė urve Prancūzijoje ir Indonezijos Sulavesio saloje.
Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Liverpulio universitetų paleolito archeologė ir knygos „Kindred: Neanderthal Life, Love, Death and Art“ autorė Rebecca Wragg Sykes mano, kad net jei raudonasis taškas yra simbolinis, gali būti, kad tyrimo autoriai neteisingai suprato jo reikšmę.
„Tai, ką komanda daro išvadą, kad tai yra nosies ant veido atvaizdas, pasukus į kitą pusę, gali būti laikoma bamba, – sako ji. – Iš tikrųjų negalime pasakyti, kas tai turėtų būti.“
Durhamo universiteto archeologas Paulas Pettittas, kuris taip pat nedalyvavo atliekant šį atradimą, teigė, kad akmuo yra „neabejotinas neandertaliečio raudonojo pigmento naudojimo pavyzdys“, rodantis, kaip neandertaliečiai įprastai palikdavo žymes ant urvų sienų ir nešiojamų daiktų. Tačiau ar raudonas taškas iš tiesų ką nors simbolizuoja, ar ne, vis dar neaišku, sako jis.
O archeologas ir psichologas, taip pat priešistorinio urvų meno ekspertas Derekas Hodgsonas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime, teigia, kad akmuo, atrodo, neturėjo jokios kitos paskirties. Be to, akmuo ėmė atrodyti kaip veidas tik tada, kai buvo pridėta „nosies“ žymė, teigia jis.
„Šis radinys papildo vis didėjantį neandertaliečių pagamintų objektų rinkinį, kurie iš prigimties yra nefunkcionalūs“ , – sako tyrėjas.
Parengta pagal „Live Science“.