Šis naujas įvertinimas, pagrįstas dirbtiniu intelektu atlikta rašto analize bei šiuolaikiniais radiokarboninio datavimo metodais, netgi leidžia manyti, kad keli rankraščiai – pavyzdžiui, su biblinėmis Danieliaus ir Mokytojo (Ekleziasto) knygomis – gali būti kopijos, padarytos knygų autoriams tebesant gyviems – sako Groningeno universiteto (Nyderlandai) darbuotojas Mladenas Popovićius.
„Nesakau, kad juos parašė patys autoriai, – sako jis. – Tačiau mūsų tyrimas yra svarbus pirmas žingsnis permąstant tai, ką žinome apie raštą senovės Judėjoje, kuris, kaip dabar atrodo, atsirado dar prieš jai tampant politiškai nepriklausoma nuo dėl jos kontrolės kovojusių imperijų.“
1947 m. Negyvosios jūros šiaurės vakarinėje pakrantėje esančioje oloje piemenys aptiko ritinius, todėl toje vietovėje buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, kurie galiausiai atskleidė beveik tūkstantį fragmentuotų rankraščių, paslėptų 11-oje olų ir keliose kitose netoliese esančiose vietose. Tarp šių Negyvosios jūros ritinių yra seniausios žinomos kai kurių Senojo Testamento knygų kopijos ir kiti senovės žydų tekstai.
Susiję straipsniai
Mokslininkai manė, kad rankraščiai buvo paslėpti siekiant juos apsaugoti nuo romėnų, kurie 70 m. mūsų eros metais sugriovė žydų šventyklą Jeruzalėje. Remiantis tekstų, daugiausia parašytų hebrajų arba aramėjų kalbomis, raštų formomis, buvo manoma, kad ritiniai datuojami dar 150 m. pr. m. e. Šie vertinimai buvo grindžiami palyginimais su V ir IV a. pr. m. e. bei I ir II mūsų eros amžių administraciniais rankraščiais iš kitų vietovių – tačiau nieko konkretaus apie ritinių laikotarpį nebuvo žinoma.
Tačiau ši nuomonė pasikeitė XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai kelių dešimčių ritinių fragmentų radiokarboninis datavimas parodė, kad jų amžius yra didesnis – apie 500 metų, pradedant III a. pr. m. e. – ir tai nustebino rašto tyrinėtojus bei sukėlė jų skepticizmą.
Abu metodai turi trūkumų, sako M. Popovićius. Ankstyvasis radiokarboninis datavimas galėjo būti paveiktas taršos, o jo apimtis buvo pernelyg ribota, kad būtų galima reprezentatyviai apžvelgti visus ritinius. Tuo tarpu rašysenos analizė yra veikiama žmogiškųjų klaidų, sako jis.
Šiuolaikiniai radiokarboninio datavimo metodai sumažino užteršimo riziką ir leidžia nustatyti tikslias datas, sako M. Popovićius, tačiau jie taip pat yra destruktyvūs, nes reikia imti mėginius, kurie pažeidžia pačius šiuos senovinius artefaktus.
Dabar mokslininkas ir jo kolegos ėmėsi naujo metodo, kuriuo siekiama gauti geriausius rezultatus. Tyrėjai pirmiausia nustatė 27 Negyvosios jūros ritinių rankraščių radiokarbonines datas, atspindinčias įvairius rašymo stilius. Po to jie išmokę dirbtinio intelekto sistemą susieti rašymo stilius su konkrečiomis datomis iš 24 tirtų ritinių.
Galiausiai, norėdami patikrinti, kaip gerai dirbtinis intelektas apsimokė, tyrėjai panaudojo jį likusiems trims rankraščiams datuoti – ir nustatė, kad jo atsakymai sutapo su radiokarboniniu datavimu nustatytais duomenimis – DI galėjo nustatyti datas maždaug 30 metų tikslumu.
Tada komanda panaudojo dirbtinį intelektą 135 iš beveik 1000 Negyvosios jūros rankraščių analizei ir nustatė, kad daugelis jų yra senesni, nei manyta anksčiau. Vienas iš ankstyvųjų rašto stilių, vadinamas hesmoniškuoju, galėjo atsirasti apie 200 m. pr. m. e. -t. y. šimtmečiu anksčiau, nei manė mokslininkai. Atrodo, kad vėlesnis herodietiškasis stilius taip pat atsirado 80 metų anksčiau, nei manyta. Tai reiškia, kad, priešingai tradicinėms prielaidoms, šie du stiliai tikriausiai sutapo keliais dešimtmečiais.
„Gauti pirmieji rezultatai yra ne kas kita, kaip revoliuciniai“, – sako Travisas Williamsas iš Tuskulumo universiteto JAV. Pasak jo, jei ši tendencija išliks ir tarp likusių ritinių, tai gali „priversti permąstyti“ to meto žmonių požiūrį į raštus ir raštingumą ne tik sudėtingame politiniame kontekste, kai Judėja išsilaisvino, bet ir religinėje hierarchijoje – nes raštingi žmonės tapo mažiau priklausomi nuo lyderių pateikiamų interpretacijų
Tai, kad Negyvosios jūros rankraščių autoriai atgamino nesenus tekstus – per vieną autorių kartą – yra „beveik nesuvokiama“, palyginti su kitais senovės literatūros pavyzdžiais, sako T. Williamsas.
Net ir be dirbtinio intelekto Brentas Nongbri iš Norvegijos teologijos, religijos ir visuomenės mokyklos Osle sako, kad naujosios radioktyviosios anglies datavimo pateiktos datos jam padarė įspūdį – ir jį nustebino tai, kad trečdalis jų nesutapo su ankstesnių rankraščių analizių datomis.
„Istorija, kurią mokslininkai pasakoja apie šią bendruomenę, iš dalies priklauso nuo ritinių chronologijos, – sako jis. – Taigi, kai kuriuos šios istorijos aspektus tikriausiai reikės peržiūrėti iš naujo.“
Tyrimas publikuotas žurnale „PLOS One“.
Parengta pagal „New Scientist“.