Taip teigia Sidnėjaus technologijų universiteto (Australija) profesoriai Lance M. Leslie ir Miltonas Speeras, kurie nustatė ryšį tarp „smarkių vėjo gūsių“ ir globalinio atšilimo.
Pasitelkę dirbtinio intelekto metodus, jie išsiaiškino, kad karštis ir drėgmė yra pagrindiniai pavojingų oro srautų, vadinamų „žemėjančiais srautais“ (angl. downbursts), veiksniai.
Šie staigūs oro srautai kelia didžiausią pavojų pakilimo ir nusileidimo metu – dėl jų lėktuvas gali nekontroliuojamai pakilti ar prarasti aukštį.
Remdamiesi savo išvadomis, mokslininkai ragina aviacijos saugos institucijas ir oro linijas būti kur kas atidesnėmis klimato kaitos veikiamame pasaulyje, ypač užtikrinant saugumą lėktuvams kylant ir leidžiantis.
„Mūsų tyrimas yra vienas pirmųjų, kuriame išsamiai aprašoma padidėjusi klimato rizika oro transporto bendrovėms, kylanti dėl audrų metu susidarančių mikrosrautų [angl. microbursts], ypač kilimo ir tūpimo metu, – aiškina mokslininkai. – Aviacijos sektorius turėtų ruoštis dažnesniems ir stipresniems mikrosrautams.“
Skrydžiai jau seniai laikomi viena saugiausių kelionių formų – avarijų vidurkis siekia vos 1,13 atvejo milijonui skrydžių.
Visgi pastaruoju metu pasirodė ne vienas pranešimas apie ekstremalią turbulenciją. Pavyzdžiui, kovo mėnesį penki keleiviai buvo sužeisti dėl stiprios turbulencijos, kuri privertė „United Express“ lėktuvą atlikti avarinį nusileidimą Teksase (JAV).
Birželį per „Ryanair“ skrydį devyni žmonės patyrė sužeidimų per smarkią turbulenciją, o lėktuvas buvo priverstas nutūpti avariniu būdu.
Iki šiol dauguma turbulencijos tyrimų buvo orientuoti į pavojus, kylančius dideliame aukštyje. Tačiau turbulencija žemame aukštyje, kurią sukelia žemėjantys oro srautai, buvo mažai tyrinėta.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Climate“, mokslininkai pasitelkė mašininį mokymąsi, tam, kad išsiaiškintų klimato veiksnius, lemiančius šiuos oro srautus. Jų duomenys rodo, kad didesnė šiluma ir drėgmė gali būti itin nepalankios sąlygos skrydžiams lėktuvu.
„Klimato atšilimas didina vandens garų kiekį apatinėje atmosferoje, – aiškina tyrėjai. – Kiekvienas temperatūros padidėjimas 1 °C leidžia orui išlaikyti apie 7 proc. daugiau vandens garų. Šie papildomi garai dažniausiai susidaro virš šiltesnių plotų jūrose – jie garuoja iš vandenyno paviršiaus ir maitina debesis.“
Šiltesnis oras ir didesnis drėgmės lygis – veiksniai, dėl kurių audros tampa stipresnės. Pagrindinis pavojus lėktuvams audros metu – tai staigūs ir intensyvūs vėjo krypties bei stiprumo pokyčiai žemame aukštyje.
Ypač pavojingi nedideli – vos kelių kilometrų pločio – žemėjantys oro srautai, vadinami mikrosrautais, kurie staigiai pakeičia vėjo kryptį ir greitį. Tai sukelia staigią turbulenciją – lėktuvas pradeda judėti aukštyn, žemyn ir į šonus.
Dar labiau neramina tai, kad kylant pasaulinei temperatūrai, mikrosrautų tik daugės ir jie stiprės.
„Šylantis klimatas didina vandens garų kiekį žemojoje ir vidurinėje troposferoje – dažniausiai dėl aukštesnės jūrų paviršiaus temperatūros, – teigiama tyrime. – Dėl to prognozuojama, kad ateityje padaugės intensyvesnių pavojingų vėjo gūsių, kuriuos nulems audros ir oro mikrosrautai.“
Parengta pagal „Daily Mail“.