Tai maždaug 4 mln. kartų viršija vidutinę interneto spartą JAV – ir apytiksliais skaičiavimais, visą interneto archyvą būtų galima atsisiųsti greičiau nei per keturias minutes. Tai taip pat daugiau nei du kartus viršija ankstesnį pasaulio rekordą – 50 250 GB/s, kurį 2024 m. pasiekė kita mokslininkų komanda.
Kad pasiektų šį naują greitį (kuris nebuvo nepriklausomai patikrintas), komanda sukūrė naujos formos optinį pluošt.
Išsami informacija apie šį pasiekimą buvo pristatyta balandžio 3 d. San Franciske vykusioje 48-ojoje optinio pluošto ryšių konferencijoje, teigiama Japonijos nacionalinio informacijos ir ryšių technologijų instituto pranešime.
1800 kilometrų kelionė
Naujo tipo šviesolaidis savo duomenų perdavimo pajėgumu prilygsta 19 standartinių šviesolaidžių. Naujasis šviesolaidis yra tinkamesnis tolimajam duomenų perdavimui nei esami kabeliai, nes visų 19 skaidulų centrai vienodai sąveikauja su šviesa, todėl jie susiduria su mažesniais šviesos svyravimais, o tai lemia mažesnius duomenų nuostolius.
Naujajame kabelyje 19 atskirų skaidulų sutalpinta į 0,127 milimetro skersmenį, t. y. tokį pat storį, kaip ir daugumos jau naudojamų vieno pluošto kabelių. Tai reiškia, kad naujuoju kabeliu galima perduoti daugiau duomenų naudojant esamą infrastruktūrą.
2023 m. kovą ta pati mokslininkų komanda pasiekė panašų perdavimo greitį, tačiau įveikė mažiau nei trečdalį naujojo rekordo atstumo. Didžiausi iššūkiai, trukdę padidinti nuotolį, buvo poreikis dar labiau sumažinti duomenų praradimą, kuris gali atsirasti dideliais atstumais, ir išsiaiškinti, kaip sustiprinti duomenis.
Išsprendus šiuos iššūkius pavyko padidinti signalo stiprumą, o tai leido duomenims nukeliauti didesnį atstumą.
Šios demonstracijos metu duomenys per perdavimo sistemą buvo perduodami 21 kartą, kol galiausiai pasiekė 1802 kilometrų atstumą atitinkantį duomenų imtuvą.
Šis rekordas rodo technologinę pažangą kuriant didelio atstumo, didelės talpos, keičiamo mastelio optinio ryšio sistemas, kurios galėtų patenkinti didėjančią pasaulinę duomenų paklausą, sakoma pranešime.
Tikimasi, kad artimiausioje ateityje duomenų srauto apimtis visame pasaulyje gerokai padidės, todėl gali prireikti naujos ryšių infrastruktūros. Toliau komanda tikisi ištirti praktinį pritaikymą telekomunikacijų srityje, rašo „Live Science“.