Taip, karšti gėrimai gali būti per karšti – ir jie netgi yra siejami su padidėjusia vėžio rizika.
Nėra įrodymų, kad karšti gėrimai būtų susiję su gerklės vėžiu, o karštų gėrimų ir skrandžio vėžio ryšys neaiškus. Tačiau yra įrodymų, kad karšti gėrimai yra susiję su stemplės vėžiu.
2016 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra labai karštų gėrimų gėrimą – t. y. aukštesnės nei 65 °C temperatūros – priskyrė prie tikėtinų veiksnių, galinčių sukelti vėžį žmonėms.
Agentūros ataskaitoje nustatyta, kad tai lėmė ne gėrimų sudėtis, o jų temperatūra.
Daugiausia remiamasi Pietų Amerikoje gautais įrodymais, kur tyrimais nustatyta, kad tradicinio žolelių gėrimo, paprastai geriamo maždaug 70 °C temperatūros, vartojimas yra susijęs su didesne stemplės vėžio rizika.
Panašūs tyrimai Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijoje taip pat patvirtino ryšį tarp labai karštų gėrimų gėrimo ir stemplės vėžio išsivystymo.
Tačiau iki šiol trūko išsamių tyrimų, kuriuose būtų tiriamas šis ryšys Europoje ir kitose Vakarų šalių populiacijose.
Šiais metais Jungtinėje Karalystėje atliktas didelės imties tyrimas patvirtino, kad dažnesnis labai karštų gėrimų (arbatos ir kavos) gėrimas yra susijęs su stemplės vėžiu.
Tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, per dieną išgeriantys aštuonis ar daugiau puodelių labai karštos arbatos ar kavos, beveik šešis kartus dažniau sirgo stemplės vėžiu, palyginti su tais, kurie karštų gėrimų negėrė.
Kaip karšti gėrimai gali sukelti vėžį?
Geriant daug labai karštų gėrimų gali būti pažeistos stemplės gleivinės ląstelės, todėl manoma, kad laikui bėgant gali išsivystyti vėžys.
Apie tai, kaip karšti gėrimai gali pažeisti stemplę, daugiausia žinoma iš tyrimų su gyvūnais.
2016 m. buvo atliktas tyrimas su pelėmis, kuriame buvo nagrinėjamas ryšys tarp karštų gėrimų suvartojimo ir vėžio išsivystimo rizikos. Pelėms, kurioms buvo duodama labai karšto (70 °C) vandens, dažniau ir greičiau išsivystė ikivėžiniai stemplės dariniai, palyginti su pelėmis, kurioms buvo duodama žemesnės temperatūros vandens. Tad tyrimas parodė, kad labai karštas vanduo gali paspartinti vėžio augimą.
Egzistuoja ir kita teorija, kad karščiu pažeidus stemplės gleivinę, susilpnėja normalus jos barjeras, todėl padidėja rizika, kad skrandžio rūgšties refliuksas dar labiau ją pažeis. Laikui bėgant dėl šios lėtinės žalos gali padidėti stemplės vėžio išsivystymo tikimybė.
Ar svarbu, kiek karštų gėrimų išgeriate?
Vėžio rizika gali priklausyti nuo to, kiek karšto skysčio išgeriate vienu kartu ir kaip greitai. Atrodo, kad išgėrus didelį kiekį karšto skysčio vienu kartu padidėja tikimybė pažeisti stemplę.
Viename tyrime mokslininkai matavo žmonių, geriančių skirtingos temperatūros karštą kavą, stemplės vidaus temperatūrą.
Jie nustatė, kad gurkšnio dydis turėjo didesnę įtaką nei tai, kokios temperatūras skystis buvo gėrimas. Labai didelis gurkšnis (20 mililitrų) 65 °C temperatūros kavos padidino temperatūrą stemplėje net 12 °C. Ilgainiui tai gali sukelti ilgalaikį pažeidimą, kuris gali pakenkti ląstelėms.
Retkarčiais išgertas nedidelis gurkšnis 65 °C temperatūros kavos greičiausiai nesukels ilgalaikių problemų – tačiau daugelį metų geriant didelius kiekius labai karštų gėrimų gali padidėti stemplės vėžio rizika.
Taigi, kokia temperatūra yra saugi?
Tokių gėrimų, kaip kava, paruošimo temperatūra yra labai aukšta – dažnai artima vandens virimo temperatūrai.
Pavyzdžiui, kartais karštieji gėrimai, kuriuos galima nusipirkti išsinešimui, gali būti patiekiami labai aukštos temperatūros (apie 90 °C), kad iki tol, kol žmonės juos gers biure ar namuose, šie būtų tinkamos temperatūros.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime nustatyta, kad optimali kavos temperatūra, kuri išsaugo skonį ir aromatą, bet tuo pačiu mažina stemplės pažeidimo riziką, yra apie 57,8 °C.
Todėl svarbu palaukti, kol labai karštas gėrimas atvės – tyrimai rodo, kad per penkias minutes jo temperatūra gali nukristi 10–15 °C, rašo „Newsweek“.