Japonijoje žinomas kaip „shinrin yoku“, miško maudynių metodas apima laiką, praleidžiamą gamtoje, paprastai giliai kvėpuojant ir sąmoningai stebint aplinkinius vaizdus, garsus ir kvapus.
Iwao Uehara iš Tokijo žemės ūkio universiteto ir jo kolegos norėjo geriau suprasti šios praktikos naudą, todėl jie stebėjo 36 suaugusiuosius, kurių amžius buvo nuo 60 iki 80 metų – ir kurie turėjo aukštą kraujospūdį.
Dvidešimt keturi iš jų praleido tris dienas ir dvi naktis Qianjiangyuano nacionaliniame parke, kur kasdien dalyvavo trijų valandų lengvuose pėsčiųjų žygiuose, o vieną dieną – valandos trukmės grupinės meditacijos sesijoje.
Populiarėja nauja poilsio ir sveikatinimo forma: atrastas miško maudynes laiko jaunystės eliksyru
Jie taip pat kasdien dalyvavo vienos valandos Qigong – tradicinės kinų mankštos, kurioje naudojami lėti ir tikslūs kūno judesiai bei kontroliuojamas kvėpavimas – užsiėmimuose, taip pat valandos trukmės arbatos ceremonijoje. Tai buvo daroma siekiant padėti dalyviams tapti sąmoningesniais, kad jie galėtų labiau pasinerti į „miško maudynes“.
Tyrėjai taip pat paprašė 12 žmonių pasilikti mieste ir panašiai vaikščioti gatvėmis netoli savo viešbučio – o vieną dieną dalyvauti grupėje, kurioje buvo atliekama meditacija.
Abi grupės laikėsi to paties veiklos ir miego grafiko bei valgė tą patį maistą. Tyrimo metu jiems taip pat buvo draudžiama naudotis elektros prietaisais, rūkyti ir vartoti alkoholį ar kofeiną.
Mokslininkai prieš ir po intervencijos matavo dalyvių širdies ritmą, kraujospūdį ir C-reaktyviojo baltymo – uždegimo žymens – lygį.
Susiję straipsniai
Jie nustatė, kad miško vonių grupės dalyvių kraujospūdis ir C-reaktyviojo baltymo lygis buvo žymiai pagerėjęs, palyginti su miesto grupės dalyviais. Jie taip pat turėjo didesnį širdies ritmo kintamumą, kuris žymi laiko tarpą tarp kiekvieno širdies plakimo – o didesni rodikliai yra susiję su geresne širdies sveikata.
„Miško terapija yra nebrangi ir protinga terapija tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį“, – sako I. Uehara. Tyrėjai mano, kad miško vonios gali nuraminti nervų sistemą, padėdamos reguliuoti širdies ir kraujotakos sveikatą.
Miško grupė taip pat pranešė apie didesnį nerimo ir streso sumažėjimą bei pagerėjusį energijos lygį – palyginti su miesto grupe.
Tačiau Julia Gohlke iš Virdžinijos technologijos universiteto sako, kad tyrime nebuvo matuojama, kiek žingsnių žengė abi grupės. Jei miško vonių grupė nuėjo daugiau, tai galėtų paaiškinti geresnius rezultatus.
Vis dėlto, tyrimas patvirtina ankstesnius įrodymus, kad „buvimas miško aplinkoje sumažina su stresu susijusias fiziologines ir emocines reakcijas“, – sako J. Gohlke.
Tyrimas publikuotas žurnale „Frontiers in Public Health“.
Parengta pagal „New Scientist“.