Šie krateriai, žinomi kaip milžiniški dujų išsiskyrimo krateriai (angl. gas emission craters, GEC), pirmą kartą buvo pastebėti 2012 m. Vakarų Sibiro Jamalo ir Gydano pusiasaliuose. Jie gali būti iki 50 metrų gylio ir išsviesti žemes ir ledą šimtus metrų aukštyn.
Daugiau nei dešimtmetį mokslininkai bandė paaiškinti, kaip susiformavo šios milžiniškos duobės, pateikdami įvairias teorijas – nuo meteorų smūgių iki gamtinių dujų sprogimų.
Tačiau dabartinės teorijos nepakankamai paaiškina jų buvimą būtent šioje Sibiro vietovėje, o ne kitose Arkties užšalusio dirvožemio arba amžinojo įšalo vietovėse.
„GEC iki šiol buvo pastebėti tik Jamalo ir Gydano pusiasaliuose, o tai rodo, kad kai kurios šio regiono ypatybės gali sukelti jų susidarymą tik čia, o ne kitur didžiuliame Arkties amžinojo įšalo juostoje“, – naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science of the Total Environment“, rašo mokslininkai.
„Neseniai Vakarų Sibire atrasti aštuoni dujų išsiveržimo krateriai pastarąjį dešimtmetį kėlė iššūkį tyrėjams. GEC buvo pastebėti tik šioje ribotoje teritorijoje“, – teigia jie.
Esamos teorijos teigia, kad už GEC susidarymą atsakingi tik vidiniai dirvožemio procesai.
Tačiau naujasis tyrimas pateikia išsamesnį paaiškinimą, susiejantį šiuos keistus kraterius su dviem pusiasaliams būdingais veiksniais – didžiuliais dujų ištekliais ir spartėjančiu atšilimu dėl klimato kaitos.
Pagal naująją teoriją, šie krateriai susidaro, kai dujos ir šiluma pakyla iš gilaus požemio, o šiluma ištirpdo viršutinį amžinojo įšalo sluoksnį, padarydama jį plonesnį.
Dujos pakyla ir sukuria slėgį, o šiltėjantis klimatas dar labiau atšildo amžinąjį įšalą, sukeldamas sprogstamąjį dirvožemio griuvimą ir sukurdamas didelę duobę.
„Šiame tyrime kritiškai vertinami esami modeliai ir daroma išvada, kad pagrindinis veiksnys, leidžiantis susidaryti GEC, gali būti koncentruota giluminė šiluma ir dujos iš po amžinojo įšalo“, – rašo mokslininkai.
Jie teigia, kad atmosferos šilimas taip pat skatina tokių kraterių susidarymą – nes pagreitina amžinojo įšalo tirpimą ir naujų ežerų bei upių susidarymą.
Tyrėjai tikisi, kad tolesni lauko tyrimai ir kompiuterinės simuliacijos padės patikrinti jų teoriją.
Mokslininkai tikisi rasti daugiau tokių kraterių Sibire. Jie mano, kad GEC gali būti paslėpti tiesiai prieš akis, nes jie gali greitai užsipildyti vandeniu ir purvu – todėl atrodo kaip ežerai, susiformavę iš tirpstančio ledo, rašo „The Independent“.