Pagal šią idėją, kurią remia daugybė socialinių tinklų įrašų, Mycobacterium vaccae – mikrobas, natūraliai randamas dirvožemyje – gali pagerinti nuotaiką. Atrodo, kad norint patirti šį naudą, reikia tik prisiliesti rankomis prie žemės. Sakoma, kad bakterijos įsigeria per odą arba įkvepiamos iš oro ir greitai pradeda veikti, keisdamos smegenų chemiją į gerąją pusę. Bet ar visa tai nėra pernelyg gražu, kad būtų tiesa?
Nors iš pradžių šis teiginys gali atrodyti daugiau nei keistas, iš tiesų buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose buvo tiriamas šio mikrobo poveikis įvairioms ligoms – nuo egzemos iki vėžio.
Iš tiesų, M. vaccae pirmą kartą buvo izoliuotas Ugandos dirvožemio mėginiuose mokslininkams ieškant nekenksmingos artimos mirtinos Mycobacterium tuberculosis giminaitės, kuri galėtų būti naudojama kaip imunoterapijos forma.
Mokslininkų susidomėjimas šios bakterijos potencialiu panaudojimu depresijos gydymui išaugo, kai žmonės, sergantys plaučių vėžiu ir gydomi šia bakterija, pranešė apie gyvenimo kokybės pagerėjimą kaip apie netikėtą, bet labai sveikintiną šalutinį poveikį.
Iki šiol šis nuotaiką gerinantis poveikis, atrodo, buvo pakartotas keliuose gerai suplanuotuose tyrimuose. Tai sukėlė lavina memų socialinėje žiniasklaidoje.
Tačiau yra ir neigiamas aspektas: visi tyrimai, kuriais buvo siekiama patikrinti šią hipotezę, buvo atliekami su pelėmis – o ne su žmonėmis. Tai svarbu, nes gyvūnų eksperimentų rezultatai paprastai retai pasikartoja žmonėse. Pavyzdžiui, vienoje 76 gyvūnų tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad tik 37 proc. jų buvo pakartoti tyrimuose su žmonėmis.
Be to, M. vaccae tyrimuose naudotos pelės buvo vienos konkrečios kraujomaišos paveiktos veislės patinai. Jei įdomu, ar tyrėjai bakterijas pelėms perdavė prisotindami jomis narvo orą, ar tiesiogiai tepdami ant odos, tai atsakymas yra nei viena, nei kita. Visuose tyrimuose bakterijos buvo švirkščiamos į pelių kraują arba maišomos į jų maistą.
Įrodymų, kad buvimas žalumoje tikrai prisideda prie psichinės gerovės, tikrai daugėja, bet įdomu pamatyti, kokių rezultatų duos tolesni M. vaccae tyrimai. Tačiau, nepaisant įsitikinimo, su kuriuo šis teiginys skelbiamas visame internete, šiuo metu teisinga sakyti, kad „dirvožemis yra antidepresantas“ tik tuo atveju, jei esate vyriškos lyties pelė, kuriai buvo sušvirkšta išgryninta šioje medžiagoje randama bakterija – o kadangi skaitote šį straipsnį, greičiausiai taip nėra, rašo „New Scientist“.