Grace Hendricks iš Vašingtono universiteto (JAV) ir jos kolegos įrodė, kad COVID-19 nanodalelių vakcinos iRNR versija sukelia pelėms imuninį atsaką, kuris yra iki 28 kartų stipresnis nei standartinės iRNR vakcinos.
Kai kurie nemalonūs, bet lengvi iRNR vakcinų šalutiniai poveikiai kyla dėl organizmo greitos reakcijos į įšvirkštą iRNR ir riebalines daleles, kuriose ji yra uždaryta, aiškina G. Hendricks. Naudojant stipresnes vakcinas, dozę būtų galima sumažinti. „Taigi svarbus imuninis atsakas išliktų toks pat, bet šalutiniai poveikiai būtų mažesni, nes būtų skiriama mažesnė dozė“, – sako ji.
Pirmosios vakcinos buvo sudarytos iš susilpnintų „gyvų“ virusų, kurios buvo labai veiksmingos, bet gali būti pavojingos žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema. Vėliau atsirado inaktyvuotos vakcinos, kurių sudėtyje yra „negyvų“ virusų, kurios yra saugesnės, bet sudėtingos gaminti.
Kitas žingsnis buvo baltymų subvienetų vakcinos, kurių sudėtyje paprastai yra tik išoriniai virusų baltymai. Jos yra dar saugesnės nei inaktyvuotos vakcinos, bet laisvai plaukiojantys baltymai paprastai nesukelia stiprios imuninės reakcijos.
Taigi, vakcinų kūrėjai pradėjo įterpti virusinius baltymus į mažas sferas, kad sukurtų dygliuotas kamuoliukus, kurie imuninei sistemai atrodo kaip virusas, bet yra tokie pat saugūs kaip baltymų subvienetų vakcinos. Vienas iš būdų tai padaryti – modifikuoti esamus baltymus, kad jie savaime susidarytų į mažus kamuoliukus, iš kurių kyšotų virusiniai baltymai, vadinami vakcinos nanodalelėmis.
Pandemijos metu G. Hendricks kolegos sukūrė COVID-19 nanodalelių vakciną, pavadintą „Skycovion“. Ji buvo patvirtinta Pietų Korėjoje 2022 m., bet tuo metu iRNR vakcinos jau buvo gerokai pralenkusios ją, todėl ji nebuvo plačiai naudojama.
iRNR vakcinas gaminti yra daug greičiau ir lengviau nei baltymų vakcinas, nes jos susideda iš baltymų gamybos receptų, o mūsų kūno ląstelės atlieka sunkiausią šių baltymų gamybos dalį. Pirmosios kartos iRNR vakcinose užkoduoti virusiniai baltymai galiausiai išsikiša iš ląstelių išorės ir sukelia geresnį imuninį atsaką nei laisvai plaukiojantys baltymai, tačiau nėra tokie veiksmingi kaip nanodalelių vakcinos.
Dabar G. Hendricks ir jos kolegos sujungė abiejų metodų privalumus ir sukūrė vakciną, sudarytą iš koduojančios iRNR. Kai vakcinos baltymai pagaminami ląstelėse, jie susirenka į nanodaleles, o tyrimai su pelėmis parodė jų veiksmingumą.
„Tai buvo tik šio genetinio perdavimo koncepcijos įrodymas“, – sako G. Hendricks. Ji ir jos kolegos jau dirba su iRNR nanodalelių vakcinomis nuo gripo, Epstein-Barr viruso, kuris gali sukelti vėžį, ir kitų virusų.
„Esu entuziastingai nusiteikęs dėl iRNR paleistų baltymų nanodalelių vakcinų perspektyvų“, – sako Williamas Schiefas iš Scrippso tyrimų instituto JAV, kuris kuria ŽIV vakcinas. „Mano bendradarbiai ir aš paskelbėme fantastiškus imunogeniškumo rezultatus, gautus klinikinių tyrimų metu su dviem iRNR paleistomis nanodalelėmis ir keletu tokių nanodalelių pelėms. Šis naujas straipsnis puikiai papildo mūsų darbą.“ Tačiau nepaisant iRNR vakcinų potencialo, JAV neseniai paskelbė apie didelius jų kūrimo finansavimo sumažinimus, rašo „New Scientist“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“.