„Jei mokyklos nuspręs visiškai uždrausti išmaniuosius telefonus, jos turės atkreipti dėmesį į keletą dalykų, – sako Sanyogita Khare iš Radboudo universiteto Nyderlanduose. - Socialiai pažeidžiami jaunuoliai gali patirti šiek tiek daugiau sunkumų. Mokiniai gali jaustis šiek tiek labiau atsiskyrę nuo savo draugų.“
Išmanieji telefonai ir panašūs įrenginiai kaltinami dėl daugybės problemų, pradedant prastais pažymiais ir baigiant paauglių psichinės sveikatos blogėjimu. Nepaisant to, kad nėra pakankamai tvirtų įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, Nyderlandai nuo 2024 m. sausio 1 d. uždraudė naudoti telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius klasėse. Kai kurios iš šių mokyklų taip pat draudžia mokiniams naudoti tokius įrenginius bet kuriuo metu mokykloje, dažnai reikalaujant, kad jie būtų palikti spintelėse.
Norėdami geriau suprasti šio draudimo poveikį, S. Khare ir jos kolegos apklausė mokinius iš dviejų Nyderlandų vidurinių mokyklų, kuriose draudžiama naudoti išmaniuosius telefonus visą mokyklos dieną. Apklausa pirmą kartą buvo atlikta 2023 m. gruodį, prieš įvedant draudimą visoje šalyje - ir pakartota 2024 m. kovą arba balandį.
Remiantis šia apklausa, tyrėjai įvertino dvi vienatvės formas: socialinę ir emocinę. „Socialinė vienatvė labiau susijusi su platesniu tinklu, su tuo, ar jautiesi grupės dalimi, – sako S. Khare. - Emocinė vienatvė labiau susijusi su artumo ir intymumo jausmu artimoje draugystėje.“
Palyginę, kaip šie rodikliai pasikeitė prieš draudimą ir po jo, tyrėjai gavo nevienareikšmiškus rezultatus. „Nenustatėme bendro socialinės vienatvės pokyčio, tačiau pastebėjome nežymų emocinės vienatvės padidėjimą“, – sako S. Khare. Tai galėjo įvykti, jei kai kurie artimiausi mokinių draugai nelankė tos pačios mokyklos ar joje tą dieną nebuvo, todėl telefonų draudimas neleido jiems susisiekti su šiais žmonėmis per dieną.
Komanda taip pat nustatė, kad nors bendras vaikų socialinis vienišumas nepadidėjo, tie, kuriems buvo sunkiau susidoroti su socialinėmis situacijomis, tapo socialiai vienišesni. S. Khare pabrėžia, kad šie rezultatai gali būti laikini, jei mokiniai laikui bėgant prisitaikys prie draudimo.
Viena iš šio tyrimo problemų yra tai, kad tyrėjai nepalygino šių mokyklų su kitomis Nyderlandų mokyklomis, kuriose taikomos laisvesnės taisyklės - pavyzdžiui, leidžiama naudotis telefonais pertraukų metu, sako Jonathanas Cantoras iš ne pelno siekiančios tyrimų organizacijos RAND (JAV). „Norėdami atlikti reikšmingus palyginimus, mums reikia duomenų apie panašius mokinius iš panašių mokyklų, kuriose draudimas netaikomas. Be to, negalime nustatyti, ar šie rezultatai atspindi platesnes tendencijas“, - sako jis.
Tiek S. Khare, tiek J. Cantoras teigia, kad trūksta pagrindinių duomenų apie telefonų draudimo mokyklose poveikį. J. Cantoras ir jo kolegos neseniai bandė pagerinti šią padėtį, išnagrinėdami telefonų draudimus JAV mokyklose, kur jie nėra privalomi.
Jie nustatė, kad politika labai skiriasi: kai kurios mokyklos juos visiškai draudžia, o kitos leidžia mokiniams naudoti telefonus pamokose mokytojo nuožiūra. Jungtinėje Karalystėje valdžios gairės nerekomenduoja telefonų naudojimą mokyklose, bet sprendimą dėl tokių prietaisų draudimo palieka mokyklų vadovams.
„Didžiausia problema šiuo metu yra ta, kad norėdami griežtai įvertinti šių politikos priemonių poveikį mokyklų lygmeniu, turime turėti išsamius duomenis apie politikos priemonių rūšis ir jų įsigaliojimo laiką, – sako J. Cantoras. - Tai yra tai, ką visi šiuo metu bando analizuoti.“
Tyrimas publikuotas „PsyArXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.