Azijinės palmių civetos arba palminiai musangai (Paradoxurus hermaphroditus) – į mangustas panašūs gyvūnai, gyvenantys Pietų ir Pietryčių Azijoje. Civetų kava, dar vadinama kopi luwak, yra vienas brangiausių ir keisčiausių prabangių gėrimų pasaulyje. Kilogramas pupelių, perėjusių per civetų virškinamąjį traktą, gali būti vertas daugiau nei 1000 JAV dolerių.
Kopi luwak daugiausia gaminama Indonezijoje, Filipinuose ir Vietname, tačiau mažesniu mastu ji gaminama ir kitose šalyse, įskaitant Indiją ir Rytų Timorą. Tačiau gyvūnų gerovės grupės ragina vartotojus vengti šios pramonės šakos, kaltindamos, kad tūkstančiai civetų laikomos narvuose siaubingomis sąlygomis.
Siekdami sužinoti, kaip kavos pupelės pasikeičia perėjusios per civet virškinamąjį traktą, Palatty Allesh Sinu iš Centrinio Keralos universiteto Indijoje ir jo kolegos surinko kavos mėginius iš penkių kavos auginimo ūkių netoli Kodagu, esančio Indijos Vakarų Gato kalnų masyve.
Šiuose ūkiuose civetos gyvena laisvėje, ir nė viename iš jų gyvūnai nelaikomi narvuose. Darbuotojai įprastai renka pupeles iš civetų išmatų ir vėliau jas prideda prie medžiuose auginamų kavos pupelių derliaus. „Vietose, kuriose dirbome, vyrauja darni augalų augintojų ir civetų sąveika, – sako P. A. Sinu. – Norime augintojams pateikti faktų apie cheminę sudėtį“.
Tyrėjai surinko beveik 70 civetų išmatų su kavos pupelėmis, taip pat rankiniu būdu surinko pupeles iš plantacijose augančių robustos kavamedžių – ir atliko testus, kuriais nustatė pagrindinius cheminius komponentus, pavyzdžiui, riebalus ir kofeiną.
Bendras riebalų kiekis civetų pupelėse buvo gerokai didesnis nei surinktose iš medžių, o kofeino, baltymų ir rūgščių kiekis buvo šiek tiek mažesnis. Tyrėjai teigia, kad mažesnį rūgštingumą greičiausiai lėmė virškinimo metu vykstanti fermentacija.
Lakiųjų organinių junginių kiekis civetų kavoje taip pat labai skyrėsi – palyginti su įprastomis kavos pupelėmis. Kai kurių šių komponentų, kurie įprastai randami įprastose kavos pupelėse, civetų kavos pupelėse arba visai nebuvo, arba jų buvo tik minimalūs kiekiai.
Komanda daro prielaidą, kad didesnis riebalų kiekis civetų kavoje gali lemti jos unikalų aromatą ir skonį, o mažesnis baltymų kiekis gali lemti mažesnį kartumą.
P. A. Sinu sako, kad į narvus uždarinėti civetas dėl kopi luwak gamybos yra žiauru, ir tikisi, kad tolesnis darbas padės sukurti dirbtinį fermentacijos procesą, kurio metu būtų gaunama identiškos cheminės sudėties kava.
„Manome, kad žarnyno mikrobioma gali padėti fermentacijos procese, – sako P. A. Sinu. – Kai sužinosime fermentus, dalyvaujančius virškinime ir fermentacijoje, galbūt galėsime dirbtinai gaminti civetų kavą.“
Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „New Scientist“.