2010 m. rastas ir Yuka pavadintas egzempliorius laikomas geriausiai išsilaikiusiu kada nors rastu gauruotuoju mamutu (Mammuthus primigenius). Iš pradžių manyta, kad Yuka buvo jauna patelė, žuvusi, galbūt per urvinių liūtų užpuolimą, būdama 6–8 metų amžiaus.
Mokslininkai jau sugebėjo išgauti DNR iš daugelio gauruotųjų mamutų, įskaitant ir tuos, kurie yra daugiau nei milijono metų senumo. Jų genomų rekonstrukcija suteikė vilties, kad vieną dieną ši rūšis – arba genetiškai modifikuoti gyvūnai, kurie vizualiai atrodo kaip mamutai – pasitelkus genetinę inžineriją galėtų būti atgaivinti.
DNR koduoja genetines instrukcijas baltymų gamybai visų gyvūnų organizmuose. Kai įjungiamas tam tikras genas, DNR kodas yra transkribuojamas į kitą molekulę, vadinamą RNR. RNR yra daug mažiau stabili nei DNR – ir paprastai suyra per kelias valandas po mirties.
Iki šiol seniausias kada nors rasta RNR buvo paimta iš vilko, kuris išliko amžinajame Sibiro įšale daugiau nei 14 000 metų. Dabar Love’as Dalénas iš Stokholmo universiteto Švedijoje ir jo kolegos sugebėjo išgauti RNR iš vienos iš Yukos kojų – beveik trigubai viršydami ankstesnį rekordą.
Komanda naudojo tas pačias technikas, kurios naudojamos norint išgauti RNR mėginius iš šviežių, šiuolaikinių pavyzdžių – tačiau jas šiek tiek modifikavo, kad galėtų išgauti daug mažesnes, senesnes molekules.
„Yuka yra išskirtinai gerai išsilaikiusi, – pasakoja L. Dalénas. – Pavyzdys greičiausiai greitai įšalo ir ilgą laiką išbuvo palaidotas amžinajame įšale, kaip rodo raumenų audinio ir kailio išsilaikymas. Tai labai padidina RNR išsilaikymo tikimybę.“
Tačiau komandai trukdė tai, kad Yuka buvo trumpam atšildyta pervežant ją iš vietos, kur buvo rasti jos palaikai šiaurės rytų Sibire, į Jakutską. „Mes manėme, kad bet kokia tikrai sena RNR, kuri vis dar buvo mūsų mėginiuose, bus suskaidyta ir susmulkinti į mažus gabalėlius“, – prisimena mokslininkas.
Komanda turėjo ypač atsargiai elgtis, kad apsaugotų visus savo mėginius nuo tolesnio irimo ir užkirstų kelią užteršimui. „Naudojome skystą azotą mėginiams sumalti, taip pat sterilias medžiagas, filtruotą oro atmosferą, apsauginius kostiumus ir kontroliuojamą laboratorinę aplinką, kad išvengtume bet kokio išorinio šiuolaikinio užteršimo mūsų sekvenavimo duomenyse“, – pasakoja jis.
RNR sekvenavimas gali parodyti, kurie genai buvo aktyvūs tuo metu, kai gyvūnas nugaišo. RNR, kurią komanda izoliavo iš Yukos raumenų ir odos, jie rado ženklų, rodančių genų, susijusių su raumenų metabolizmu ir ląstelių stresu, aktyvumą – tai atitinka hipotezę, kad Yuka mirė nuo urvinio liūto užpuolimo.
Viena didžiausių staigmenų buvo tai, kad, palyginusi DNR ir RNR analizę, komanda dabar yra įsitikinusi, kad Yuka iš tiesų buvo patinas. „Esu pakankamai senas, kad žinočiau, jog tokie dalykai nutinka, – sako L. Dalénas. – Yuka yra gerai išsilaikęs, turint omenyje, kad jam 40 000 metų, bet tai nėra pilni palaikai, todėl ne visada lengva morfologiškai nustatyti individo lytį.“
Mokslininkai taip pat ieškojo RNR virusų – pvz., gripo ir koronavirusų – bet nieko įdomaus nerado. „Tačiau manau, kad ateityje matysime keletą tyrimų apie ledynmečio RNR virusus, – sako L. Dalénas. – Pavyzdžiui, yra rasta keletas pleistoceno paukščių liekanų, kurias būtų tikrai įdomu ištirti paukščių gripo atžvilgiu.“
Tyrime atkurtos RNR sekos nėra tiesiogiai susijusios su mamutų „prikėlimu“, sako L. Dalénas, kuris yra mokslinis patarėjas „Colossal Biosciences“ kompanijoje, kuri šių metų pradžioje paskelbė, kad „prikėlė“ išnykusį didįjį vilką (angl. dire wolf). Tačiau tyrimas gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kurie genai yra svarbūs tam tikrų savybių vystymuisi, sako mokslininkas. „Mamutų RNR profiliai ateityje galėtų mums pasakyti, kaip tam tikros savybės, kaip pavyzdžiui, mamutų kailis, buvo kontroliuojamos genetiškai“, – teigia jis.
Merlin Crossley iš Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) sako, kad tokio senovinio RNR išgavimas yra puikus pasiekimas, tačiau šie atradimai mums nepasako daug apie mamuto biologiją. „Tai šiek tiek primena skrydį lengvuoju lėktuvu po Sidnėjaus uosto tiltu, – sako jis. – Tai įspūdingas techninis pasiekimas, bet nesu tikras, ką iš to ką daug sužinome.“
M. Crossley mano, kad nors ateityje gali būti rasta senesnių RNR mėginių, komanda yra arti ribos, kiek laiko RNR gali išlikti. Jis sako, kad taip pat mažai tikėtina, kad iš kitų mamutų bus gauta naudingos informacijos – nes tokie egzemplioriai kaip Yuka yra labai reti, rašo „New Scientist“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell“.