„Matydami, kad išgydyti galima ir be šio atsparumo, turime daugiau galimybių išgydyti ŽIV“, – sako Christianas Gaebleris iš Berlyno laisvojo universiteto.
Anksčiau penki žmonės išsigydė ŽIV, kai jiems buvo persodintos kamieninės ląstelės iš donorų, turėjusių mutaciją abiejose genų, koduojančių baltymą CCR5, kopijose – genų, kurie ŽIV naudoja imuninėms ląstelėms užkrėsti. Tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad turėti dvi mutacijos kopijas, kurios visiškai pašalina CCR5 iš imuninių ląstelių, yra labai svarbu ŽIV išgydymui. „Buvo manoma, kad šių ŽIV atsparių kamieninių ląstelių naudojimas yra būtinas“, – sako Ch. Gaebleris.
Tačiau praėjusiais metais šeštasis asmuo, žinomas kaip „Ženevos pacientas“, buvo paskelbtas išgijusiu nuo viruso daugiau nei dvejus metus po to, kai jam buvo persodintos kamieninės ląstelės be CCR5 mutacijos – o tai rodo, kad CCR5 nėra vienintelis veiksnys, nors daugelis mokslininkų mano, kad maždaug dvejų metų laikotarpis be viruso nėra pakankamai ilgas, kad būtų galima teigti, jog jie iš tikrųjų buvo pilnai išgydyti, teigia Ch. Gaebleris.
Naujausias atvejis sustiprina mintį, kad Ženevos pacientas tikrai buvo išgydytas. Tai vyras, kuris 2015 m. spalį kamienines ląsteles leukemijos – kraujo vėžio rūšies, kai imuninės ląstelės auga nekontroliuojamai – gydymui. Tuo metu 51 metų vyras buvo užsikrėtęs ŽIV. Gydymo metu jam buvo skirta chemoterapija, kad būtų sunaikinta didžioji dalis jo imuninių ląstelių, taip sudarant vietą donoro kamieninėms ląstelėms sukurti sveiką imuninę sistemą.
Idealiu atveju vyras būtų gavęs ŽIV atsparias kamienines ląsteles, tačiau jų nebuvo, todėl gydytojai panaudojo ląsteles, turinčias vieną tipinę ir vieną mutavusią CCR5 geno kopiją. Tuo metu vyras vartojo standartinį ŽIV gydymą, vadinamą antiretrovirusine terapija (ART) – tai yra vaistų, kurie slopina virusą iki neaptinkamo lygio, kombinaciją, kas reiškia, kad virusas negali būti perduotas kitiems žmonėms ir sumažina riziką, kad donoro ląstelės bus užkrėstos.
Tačiau maždaug po trejų metų po transplantacijos jis nusprendė nutraukti ART vartojimą. „Jis manė, kad po kamieninių ląstelių transplantacijos jis pakankamai ilgai palaukė, jo vėžys buvo remisijoje, ir jis visada jautė, kad transplantacija bus sėkminga“, – pasakoja Ch. Gaebleris.
Netrukus komanda vyro kraujo mėginiuose nerado jokių viruso požymių. Nuo tada jis jau septynerius metus ir tris mėnesius yra be viruso – o tai yra pakankamai, kad jį būtų galima laikyti išgydytu. Pagal laikotarpį, jis yra antras iš septynių žmonių, kurie buvo paskelbti nebeturinčiais ŽIV viruso – ilgiausias atvejis yra apie 12 metų be ŽIV. „Nuostabu, kad prieš 10 metų jo mirties nuo vėžio tikimybė buvo labai didelė, o dabar jis įveikė šią mirtiną diagnozę, nuolatinę virusinę infekciją ir nevartoja jokių vaistų – jis yra sveikas“, – sako Ch. Gaebleris.
Šis atradimas keičia mūsų supratimą apie tai, kas reikalinga ŽIV išgydyti taikant šį metodą. „Manėme, kad reikia persodinti donorų, kuriems trūksta CCR5, ląsteles – bet paaiškėjo, kad tai nėra būtina“, – sako Ravindras Gupta iš Kembridžo universiteto, kuris nedalyvavo tyrime.
Šie atradimai rodo, kad ŽIV galėtų išgydyti platesnis kamieninių ląstelių transplantacijų spektras, nei manyta iki šiol – įskaitant ir tas, kuriose nėra dviejų CCR5 mutacijos kopijų, sako Ch. Gaebleris.
Tačiau tikėtina, kad tam, kad tai veiktų, turi sutapti daug veiksnių, pavyzdžiui – recipiento ir donoro genai, kad donoro ląstelės galėtų greitai sunaikinti recipiento ląsteles. Be to, pasak Ch. Gaeblerio, naujausiu atveju vyras turėjo vieną CCR5 mutacijos kopiją, kuri galėjo pakeisti jo imuninių ląstelių pasiskirstymą organizme taip, kad virusą buvo lengviau išgydyti.
Tai reiškia, kad daugumai žmonių, kuriems atliekama kamieninių ląstelių transplantacija dėl ŽIV ir kraujo vėžio, turėtų būti siūlomos ŽIV atsparios kamieninės ląstelės – jei tai įmanoma.
Taip pat svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, nesergantys vėžiu, negaus naudos iš kamieninių ląstelių transplantacijos – nes tai yra labai rizikinga procedūra, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas infekcijas, teigia Ch. Gaebleris. Daugumai žmonių geriau vartoti ART – dažniausiai kasdienines tabletes – tai yra daug saugesnis ir patogesnis būdas sustabdyti ŽIV plitimą, leidžiantis žmonėms džiaugtis ilgu ir sveikatingu gyvenimu, sako jis. Be to, neseniai pasirodęs vaistas lenacapaviras užtikrina beveik visišką apsaugą nuo ŽIV, vartojant tik dvi injekcijas per metus.
Nepaisant to, dedamos pastangos ir išgydyti ŽIV genetiškai modifikuojant imunines ląsteles ir užkertant virusui jam kelią naudojant vakcinas.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.