Šis atradimas rodo, kad ši bakterijų grupė užkrėsdavo žmones tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo manoma anksčiau – prieš intensyvios žemdirbystės, kurią daugelis tyrėjų laiko patogenų plitimo katalizatoriumi, atsiradimą.
Šiandien trys bakterijos – Treponema pallidum porūšiai – sukelia sifilio, nevenerinio sifilio ir frambezijos ligas. Šių ligų istorija yra neaiški – mokslininkai diskutuoja, kur atsirado tokios ligos kaip sifilis, ir kaip jos išplito. Senovės bakterijų DNR ir infekcijos žymės ant skeletų liekanų suteikia tam tikrų užuominų, tačiau jos yra retos ir gali būti dviprasmiškos.
Todėl kai mokslininkai, tyrinėdami 5500 metų senumo žmogaus palaikų senovinę DNR iš Bogotos savanos, žmogaus kojos kaulo mėginyje aptiko Treponema pallidum genomą, tai jiems buvo staigmena.
Susiję straipsniai
„Šis atradimas buvo visiškai netikėtas, nes tiriamojo asmens skeleto liekanose nebuvo jokių Treponema infekcijos požymių“, – sako Nasreen Broomandkhoshbacht iš Kalifornijos universiteto JAV.
Daugelis mano, kad daugelis paplitusių ligų žmoniją pradėjo kamuoti po intensyvios žemdirbystės atsiradimo, kai žmonės pradėjo gyventi tankiau apgyvendintose bendruomenėse. Tačiau šis individas gyveno visiškai kitokiomis sąlygomis, kur mažos medžiotojų ir rinkėjų grupės dažnai keliavo ir buvo artimai susijusios su laukine gamta.
„Mūsų rezultatai gali mums daug pasakyti apie ilgalaikę [šios bakterijos] evoliucijos istoriją, atskleidžiant ilgalaikį ryšį su žmonių populiacijomis“, – sako Davide’as Bozzi iš Lozanos universiteto Šveicarijoje.
Kai N. Broomandkhoshbacht, D. Bozzi ir jų kolegos palygino senovės genomą su kitų T. pallidum bakterijų genomais, jie nustatė, kad jis priklausė visiškai kitai linijai nei bet kurie žinomi šiuolaikiniai giminaičiai. Tai rodo, kad prieš tūkstančius metų senovės sifilio rūšys jau buvo išplitusios Amerikoje ir užkrėsdavo žmones, o komandos analizė rodo, kad jie turėjo daugelį tų pačių genetinių savybių, dėl kurių šiandienos štamai yra žalingi.
Rezultatai rodo, kad šie patogenai Amerikoje atsirado anksti, tačiau taip pat įmanoma, kad jie žmones visame pasaulyje užkrečia dar ilgiau.
Rodrigo Barquera iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige, Vokietijoje, pažymi, kad senovinis štamas gali priklausyti sunkiai aptinkamam, „dingusiam“ patogenui: Treponema carateum, kuris sukelia odos ligą, vadinamą pinta. Bakterija žinoma tik iš fizinių aprašymų, o ne iš genetikos.
Kerttu Majander iš Ciuricho universiteto Šveicarijoje svarsto, ką mums gali pasakyti papildomi senovės genomai. „Ar galbūt praeityje buvo daug išnykusių rūšių ir galbūt skirtingų ligų, kurias sukeldavo šie patogenai?“ – klausia ji.
D. Bozzi manymu, supratimas, kaip patogenai evoliucionuoja ir sukelia tokias ligas kaip sifilis ir frambezija, yra svarbus žingsnis ieškant genetinių ypatumų, kurie leidžia patogenams užkrėsti naujus šeimininkus ir padaryti su jais susijusias ligas pavojingesnėmis.
Tyrimas publikuotas žurnale „Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.