Šis atradimas, padarytas remiantis jauno neandertaliečio kaulais, rastais dešimtajame dešimtmetyje Amudo urve šiaurės Izraelyje, rodo, kad neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) ėjo skirtingais evoliucijos keliais – nuo tada, kai prieš maždaug 600 000 metų atsiskyrė nuo bendro protėvio, skelbiama tyrime žurnale „Current Biology“.
Neandertaliečio vaiko dalinis skeletas, vadinamas „Amud 7“, buvo rastas nišoje urvo krašte, o ant jo buvo padėtas raudonojo elnio (Cervus elaphus) žandikaulis - galbūt kaip laidojimo auka. Remdamiesi akmeniniais įrankiais ir kaulų forma, archeologai nustatė, kad Amudo urvo skeletai priklausė neandertaliečiams, gyvenusiems maždaug prieš 51 000–56 000 metų.
„Amud 7“ skeletas buvo rastas suskaidytas į daugiau nei 100 dalių, tarp kurių buvo vaiko rankų, kojų, krūtinės ir kaukolės fragmentai, kurie visi, net ir atsižvelgiant į vaiko jauną amžių, pasižymėjo būdingomis neandertaliečių anatomijos savybėmis. Tačiau, kadangi neandertaliečių kūdikių skeletai randami retai, mokslininkams buvo sunku tiksliai nustatyti „Amud 7“ mirties amžių.
Susiję straipsniai
Archeologai paprastai nustato senovės vaiko amžių remdamiesi dantų augimu ir dygimu, taip pat įvairių kaulų dydžiu ir išlikimu. Šiuolaikinių žmonių kūdikių kaulų ir dantų augimo kreivės yra gerai užfiksuotos, tačiau „Amud 7“ atskleidė, kad bent vienas neandertaliečių augimo etapas vyko daug sparčiau nei šiuolaikinių žmonių.
Kai mokslininkai palygino „Amud 7“ dantų vystymąsi su šiuolaikinių žmonių, jie nustatė, kad neandertaliečio apatiniai priekiniai dantys rodo apie 6 mėnesių amžių. Tačiau „Amud 7“ kaulai labiau atitiko 14 mėnesių amžiaus šiuolaikinio žmogaus kaulus. Šis neatitikimas greičiausiai susijęs su skirtingais augimo etapais, rašo mokslininkai.
Nors naujagimių neandertaliečių dantų formavimasis, dantų dygimas ir rankų bei kojų kaulų ilgis buvo panašūs į šiuolaikinių žmonių naujagimių, jų kaukolės buvo žymiai didesnės. Antrajame augimo etape – kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje ir mažame amžiuje, t. y. maždaug nuo 1 iki 6 metų – neandertaliečių kūnai augo žymiai greičiau nei jų dantys, o šiuolaikinių žmonių kūdikių dantys ir kūnai augo proporcingiau. Vėliau, vėlesnėje vaikystėje, neandertaliečių kūno augimas ir dantų vystymasis išsilygino ir labiau atitiko šiuolaikinių žmonių vaikų augimo trajektorijas.
„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad jaunučių neandertaliečių kūdikių augimo trajektorija galėjo skirtis nuo H. sapiens augimo trajektorijos“, – teigia tyrėjai. Konkrečiai tariant, neandertaliečių kūdikių kūnai pirmuosius gyvenimo metus vystėsi sparčiau nei šiuolaikinių žmonių, tačiau vėlesnėje vaikystėje šis skirtumas išsilygino. „Tai rodo evoliucinę strategiją, kuria pabrėžiamas spartesnis vystymasis pirmuosius gyvenimo metus, o tai tikriausiai buvo naudinga atšiauriose aplinkose, kuriose gyveno neandertaliečiai“, – skelbia mokslininkai.
Nors ši nauja „Amud 7“ skeleto analizė atskleidžia svarbią informaciją apie neandertaliečių vaikų augimą ir vystymąsi, mokslininkai įspėjo, kad reikia daugiau duomenų iš kitų ne suaugusių neandertaliečių skeletų. Jie pažymėjo, kad didesnė imtis galėtų padėti išsiaiškinti, ar šis modelis buvo plačiai paplitęs, ar tai buvo specifinis ekologinis prisitaikymas, rašo „Live Science“.