Prancūzijos mieste Valansjene viduramžių ligoninės tualete rastas 600 metų senumo vynuogių kauliukas genetiškai nesiskiria nuo veislės, iš kurios iki šiol gaminamas vynas „Pinot Noir“, kauliuko.

Mokslininkų teigimu, sėkla rodo, kad Prancūzijos gyventojai šią nepaprastai populiarią vynuogių veislę augina bent jau nuo XV a.

„Negalima pasakyti, ar šios uogos buvo valgomos kaip stalo vynuogės, ar tuo metu iš jų buvo gaminamas vynas, – sakė tyrimo bendraautoris Laurent’as Bouby iš Monpeljė evoliucijos mokslų instituto. – Bet tai atskleidžia ryšį tarp šiuolaikinės Prancūzijos – vienos didžiausių vyno gamintojų ir vartotojų pasaulyje – ir jos tolimos praeities, kai šalyje irgi netrūko vyno mėgėjų.“

Paleogenetikas iš Tulūzos universiteto Ludovicas Orlando pažymėjo, kad XV a. viduryje galiausiai baigėsi Šimto metų karas tarp Anglijos ir Prancūzijos, be to, tuo laiku gyveno ir Jeanne d’Arc: „Ji galėjo valgyti tas pačias vynuoges kaip ir mes.“

[[ge:lrytas:lrytas:42250593]][[ge:lrytas:lrytas:29179000]][[ge:lrytas:lrytas:41661816]]

Tyrime nustatyta 54 vynuogių sėklų, kurių amžius svyruoja nuo bronzos amžiaus – maždaug 2300 m. pr. m. e. – iki viduramžių, genomo seka. Pasak mokslininkų, tai patvirtina, kad keletas vynuogių augintojų kartų jau šimtus metų taiko metodus, kuriuos šiandien vadiname dauginimu vegetaciniu būdu – pavyzdžiui, išsaugant tam tikrų vynuogių veislių atžalas.

Seniausios tyrime analizuotos vynuogės buvo paimtos iš laukinių vynmedžių Prancūzijos Nimo regione – jos datuojamos maždaug 2000 m. pr. m. e.

Pirmosios kultūrinės vynmedžių rūšys Prancūzijos pietiniame Varo regione pradėjo atsirasti 625–500 m. pr. m. e. Tai sutampa su laikotarpiu, kai, manoma, regioną kolonizavę graikai įkūrė Marselio miestą ir Prancūzijoje įvedė vynuogininkystę – vynmedžių auginimą.

Jau buvo žinoma, kad tuo metu graikai ir etruskai prekiavo vynu, nes per amžius mūsų laikus pasiekė vyno ąsočiai, vadinami amforomis. Tačiau vynuogių sėklų, ypač tų, kurios datuojamos senovės Romos laikotarpiu, DNR tyrimai atskleidė, kad tarp tokių toli viena nuo kitos nutolusių vietų kaip Ispanija, Balkanai, Kaukazas ir Artimieji Rytai vykdavo kultūrinių vynuogių veislių mainai.

Tyrimai taip pat parodė, kad senovės Romos laikotarpiu, ypač Šiaurės Prancūzijoje, vyko intensyvus genetinis naminių vynuogių veislių ir vietinių laukinių vynmedžių maišymasis.

„Ateityje būtų labai įdomu glaudžiai bendradarbiauti su istorikais, turinčiais prieigą prie tekstų, kuriuose aprašomi tam tikri vynuogių auginimo metodai, kad būtų galima sužinoti daugiau“, – aiškino L.Orlando.

„Pinot Noir“, kuri dažnai tapatinama su Prancūzijos Burgundijos regionu, yra ketvirta pagal paplitimą vynuogių veislė pasaulyje.

Parengta pagal AFP, ELTA, ir „Lietuvos ryto“ informaciją.

Iš viduramžių tualeto – į šių dienų vynuogynus: genetikų atradimas keičia požiūrį į šią garsią vyno rūšį