Kopenhagos universiteto vadovaujama tarptautinė komanda aptiko įrodymų, kad viena iš didžiausių Prancūzijos akmens amžiaus kapaviečių liudija apie dramatišką gyventojų skaičiaus sumažėjimą, po kurio į šią teritoriją atvyko naujos grupės iš Pietų Europos. Šis atradimas keičia supratimą apie vadinamąjį „neolito nuosmukį“ – laikotarpį, kai gyventojų skaičius didžiojoje Šiaurės Europos dalyje smarkiai sumažėjo.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Ecology & Evolution“, pagrįstas 132 asmenų, palaidotų didelėje megalitinėje kapavietėje netoli Bury, maždaug 50 kilometrų į šiaurę nuo Paryžiaus, DNR analize. Ši kapavietė buvo naudojama dviem atskirais etapais, kuriuos skyrė didelis gyventojų skaičiaus sumažėjimas apie 3000 m. pr. m. e.
Genetiniai rezultatai rodo, kad prieš ir po šio sumažėjimo palaidoti asmenys nebuvo giminės - o tai rodo beveik visišką gyventojų pasikeitimą.
Susiję straipsniai
„Matome aiškų genetinį lūžį tarp šių dviejų laikotarpių, – sako Kopenhagos universiteto „Globe Institute“ docentas ir vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Frederikas Valeuras Seersholmas. - Ankstesnė grupė primena akmens amžiaus žemdirbių populiacijas iš šiaurės Prancūzijos ir Vokietijos, o vėlesnė grupė rodo stiprius genetinius ryšius su pietų Prancūzija ir Pirėnų pusiasaliu.“
Ligos ir didelis mirtingumas
Naudodama metodą, leidžiantį ištirti visą kauluose išlikusią genetinę medžiagą, mokslininkų komanda aptiko senovinių patogenų pėdsakų. Tarp jų buvo maro bakterija Yersinia pestis ir utėlių platinama grįžtamoji šiltinė, kurią sukelia Borrelia recurrentis.
„Galime patvirtinti, kad maras buvo, tačiau įrodymai nepatvirtina, kad jis buvo vienintelė gyventojų skaičiaus sumažėjimo priežastis, – sako Kopenhagos universiteto docentas ir tyrimo vyresnysis autorius Martinas Sikora. - Sumažėjimą greičiausiai lėmė ligų, aplinkos veiksnių ir kitų sukrečiančių įvykių derinys.“
Skeletų analizė taip pat atskleidė neįprastai aukštą mirtingumą ankstesniame laidojimo etape - ypač tarp vaikų ir paauglių.
„Demografinė tendencija yra aiškus krizės rodiklis“, – sako Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslinių tyrimų direktorė Laure Salanova.
Socialinės organizacijos pokyčiai
Genetiniai duomenys taip pat rodo pokyčius tų bendruomenių organizacijoje. Ankstesniame etape kelios išplėstinių šeimų kartos buvo laidojamos kartu - o tai rodo, kad tai buvo glaudžiai susijusios grupės. Vėlesniame etape laidojimai tapo selektyvesni ir juose dominavo viena vyriškoji giminės linija - o tai rodo kitokią socialinę struktūrą.
„Tai rodo, kad gyventojų skaičiaus pokyčius lydėjo pokyčiai visuomenės struktūroje“, – teigia F. V. Seersholmas.
Platesnis Europos kontekstas
Šie rezultatai papildo vis gausėjančius įrodymus, kad neolito laikotarpio nuosmukis paveikė didelę dalį Šiaurės ir Vakarų Europos - o ne tik Skandinaviją ir Šiaurės Vokietiją.
Jie taip pat gali padėti paaiškinti, kodėl megalitinių kapų ir kitų didelių akmeninių paminklų statyba visoje Europoje baigėsi maždaug tuo pačiu metu.
„Dabar matome, kad šių monumentalių statinių statybos pabaiga sutampa su juos pastatusių gyventojų išnykimu“, – sako F. V. Seersholmas.
Parengta pagal „SciTechDaily“.